Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra 2017 11 19, Sek 13:11



Atsakyti į temą  [ 3 pranešimai(ų) ] 
 Gruzija_15 
Autorius Žinutė
Troglobiontas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010 01 19, Ant 14:44
Pranešimai: 254
Standartinė Gruzija_15
Rugpjūčio 2 – 16 d. organizuojamės ekspediciją į Gruziją, Aschi regioną. Planuose – urvų paieška, įėjimų koordinačių nuėmimas, leidimasis ir lindimas į dar niekieno niekada nepabūvotus urvus, topografavimas, fotografavimas. Visa kita priklausys nuo susirinkusios komandos norų, pageidavimų ir galimybių, aplinkybių bei sėkmės.
Ypatingo fizinio, techninio ar kitokio pasiruošimo nereikia. Visiems atsiras ką veikti. Taip kad, jei kam būtų įdomu – kviečiame prisijungti.
Šiandien gera proga įsigyti bilietus Vilnius – Kutaisis – Vilnius pigiau. Imame bileitus 2015 rugpjūčio 2 -16 d. Wizz air‘e akcija – du bilietai už vieno kainą. Bet galimi ir kitokie transportavimosi bei datų variantai.
Jei kas susidomėjote ir turite klausimų – mielai atsakysiu.


2015 05 19, Ant 13:12
Aprašymas
Troglobiontas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010 01 19, Ant 14:44
Pranešimai: 254
Standartinė Re: Gruzija_15
Jau praėjo daugiau nei dvi savaitės, kai grįžome iš ekspedicijos Aschi (Gruzija). Karšti įspūdžiai pravėso, bet išsigrynino ir susidėliojo.Taigi apie kaip viskas buvo.

Ekspedicijoje dalyvavo 9 žmonės:
Mykyta Kozlov – vadovas (Vilnius/Kijevas)
Jolanta Kozlova (Vilnius)
Akvilė Bialoglovytė (Smalininkai)
Jurga Jankauskaitė (Vilnius)
Ieva Šaltenytė (Vilnius)
Simona Žeimytė (Vilnius)
Olga Lebedeva (Feodosija)
Sergej Kebec (Sevastopolis)
Nina Kebec (Sevastopolis)

Visų pirma – apie sugriautus mitus.
Plato Aschi paskutinį sykį iki mūsų buvo tyrinėta ukrainiečių ekspedicijos 2012 m. Tikrai būta ekspedicijų ten ir anksčiau, tačiau jokios konkrečios informacijos apie šias ekspedicijas ir jų rezultatus surinkti nepavyko. Tad rėmėmės 2012 m. ekspedicijos dalyvių patirtimi ir rekomendacijomis. Baugino pasakojimai apie tai, kad plato visiškai nėra vandens, kad piemenys priekabiauja prie merginų (o mūsų komandoje iš 9 žmonių jos net 7!), o vyrus priverčia vartoti alkoholį. Primąstėme įvairiausių potencialių problemų sprendimų. Į viršų užsivežėme porą statinių po 65 l vandens. Merginoms rekomendavome po vieną niekur nevaikščioti ir pasakoti, kad yra ištekėję. Ekspedicijai ieškojome daug pakeliančio viešųjų ryšių specialisto bendravimui su vietiniais. Deja, - visi specialistai turėjo rimtų priežasčių nevažiuoti, o į CML dėti skelbimo šiais metais taip ir neišdrįsom.
Vandenį mes taupėm ir galvų, žinoma, nesiplovėm. Bet situacija plato nėra tokia tragiška, kaip įsivaizdavome. Yra ten šaltinėlių ir net šulinių. Nors ir mažai juose vandens – bet yra. Vienoje dauboje net rugpjūčio mėnesį laikosi sniegas.
Merginos visur vaikščiojo bent po dvi, o dažnai ir gausesniais būreliais. Tai vietiniai piemenys, kurių ten yra apie 25 košus (namukus), matyt iš netikėtumo net žado netekdavo ir net pirmi sveikintis nedrįsdavo.
Mūsų komandos vyrai pirmiems pasiūliusiems išgerti piemenims pasakė, kad jie nenormalūs sportininkai ir negeria, tai kiti kažkaip labai ir nepristojo (informacija tarp piemenų sklinda kažkokiu vietiniu ypatingai greitu bevieliu ryšiu). Paskui piemenys aišku prisipažino, kad tie ukrainiečiai 2012 m. buvo kur kas įdomesni nei mes...
Dar keletas niunsų apie plato ir visokius buitinius dalykėlius.
Plato yra vidutiniškai 2.1 km. Aukštyje. Čia nuolat siaučia didžiulis vėjas ir beveik reaktyviniais greičiais laksto karvės ir arkliai. Kartais net sunku supaisyti iš kurios pusės tas vėjas pučia. Todėl yra nekaršta. Pergyvenome, kad palapinės šitokio vėjo neatlaikys. Bet atlaikė. Neatlaikė tik karvių. Porą palapinių jos suplėšė.
Lijo tik vieną kartą. Sako, kad rugpjūčio mėnesį visada mažai kritulių. Šiais metais piemenys net pergyveno, kad greitai balos iš kurių geria gyvuliai išseks. O liepos mėnuo būna lietingas. Ukrainiečiai 2012 m. buvo liepą, tai dar ir potvynių urvuose sako matė.
Telefono ryšys yra tik ant aplinkinių viršūnių 2.4 – 2.5 km. Aukštyje. Tad išeiti į ryšį su pasauliu užtrukdavo apie 1.5 valandos.
Užsimetimui naudojama trijų varomų tiltų mašinos. Su džipu greičiausiai neįmanoma užvažiuoti. Labai jau gilios vietom provėžos.
Dabar jau pradėsiu ir apie patį svarbiausią, ko mes ten važiavom – urvus.
Tikslas buvo ieškoti naujų urvų ir ukrainiečių atrastame V. Vysoskio urve (-308 m.) paieškoti naujų praėjimų. Šitas urvas nepasirodė labai simpatiškas. Norėjosi iš jo kuo greičiau mauti lauk. Jokių grožybių, nutekėjimų, stalaktitų, nei stalagmitų nėra (na gal pora tik...). Bet beveik nėra ir stabilių uolinių sienų. Viskas suskeldėję ar jau užgriuvę. Paieškojome alternatyvių praėjimų didelėje užvirtusioje akmenimis salėje netoli esamo dugno, bet nieko akivaizdaus neradome. Pagal ukrainiečių pasakojimus ir topo - urvas baigėsi sifonu. Urvų nardytoja Olga norėjo jį apžiūrėti. Bet šiais metais vandens lygis buvo nukritęs ir sifono mes neradome. Radome tik sąnašas palubėse ir pabaigoje kokį sprindžio aukščio ir pusmetrio pločio plyšį. Sifonu Olga jo nedrįso vadinti ir perspektyvų ten dirbti nematė. Į šį urvą nusileido ir visos mūsų merginos. Kai kurios net pasiekė savo asmeninius gylio rekordus!
Bevaikščiodami po plato radome daug daubų, kuriose galima dirbti. Darbas visur vienodas – išvalyti užgriuvusius įėjimus. Bėda tik ta, kad ištraukus kokį akmenį visa krūva iš viršaus gali nudardėti. Sako, „Makroflex‘as“ čia padėtų...
Piemenys mums parodė keletą urvų. Juose mes ne pirmieji lankėmės. Mes gal tik pirmieji juos topografavom. Vienas parodytas urvas beveik 50 m. gylio. Nors dauguma daug žadančių realybėje pasirodydavo tik kelių metrų šulinukai. Ir visi kaip vienas šitie urvai irgi suskeldėję, užgriuvę. O dar primesti visokiausių gyvuliukų šviežesnių ar senesnių kūnelių. Taip piemenys atsikrato nuo išgaišusių gyvulių, kad jie neužkrėstų kitų.
Ir jeigu jau antrą ekspedicijos dieną nebūtumėme aptikę visiškai kitokio urvo, tai manyčiau, kad perspektyvos čia dirbti yra liūdnokos ir pavojingos. Bet Olga aptiko, o aš nukėliau akmenį ir pirmoji įlindau į naują urvą. Abejonių nebuvo - čia reikia dirbti. Pora dienų kapstymosi ir prasikasėme iki šulinių. Ten jų net keletas. Matyt ir įėjimų galėtų būti daugiau. Labiausiai džiugina tai, kad čia yra stabilių sienų. O leidimasis šuliniais – tai tikra geologinė kelionė. Sienose atsiveria fantastiško grožio po pusė metro sluoksniai didžiulių suakmenėjusių kriauklių. Yra jūrų ežių, lelijų visokių kitų fosilijų. Tokių gražių sienų man dar neteko regėti. Šuliniai baigiasi siauru meandru. Tris pamainas jį platinome ir praėjome 20 m. Bet reikia dar kokių dviejų – trijų pamainų, kad praeiti toliau. Urvas tęsiasi, vėjas pučia, vandenėlis čiurlena. Šiaip urve labai šalta. Realiai pamaina baigdavosi ne dėl to, kad baigėsi priemonės, bet kad mes sušaldavom. Šiais metais urvą praėjome iki -51 m. gylio. Bet jau dabar tikime, kad sugrįšime ir darbus pratęsime kitą rugpjūtį. Olga kaip atradėja, urvą pavadino Nino, gruzinų daininkės Nino Katamadze garbei. Į kompaniją V. Vysockio urvui.
Toponuotraukos bus netrukus.


2015 09 02, Tre 16:04
Aprašymas
Troglobiontas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010 01 19, Ant 14:44
Pranešimai: 254
Standartinė Re: Gruzija_15
Oficiali versija ir toponuotraukos čia:
http://www.speleoukraine.org/forum/view ... 3244#p3244


2015 09 07, Pir 14:43
Aprašymas
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 3 pranešimai(ų) ] 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007