Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra 2017 12 16, Šeš 2:40



Atsakyti į temą  [ 5 pranešimai(ų) ] 
 Panerių geležinkelio tunelis XIX a. pab. 
Autorius Žinutė
Hado demonas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 09 15, Ket 17:44
Pranešimai: 884
Standartinė Panerių geležinkelio tunelis XIX a. pab.
Fotoreportažas iš tunelio http://galerija.speleo.lt/v/kiti/urbani ... u_tunelis/

Vaizdas klaikus - durys nupjautos, viela nustumtas, padaryta totali magistralė. Pati užtvara išpaišyta grafiti. Viduje mėtosi daugybė fakelų liekanų, degaus skysčio indų. Visi šikšnosparniams skirti inkilai sudaužyti. Visur šiukšlės, maisto atliekos.

Gal galim, mes, kaip speleologai suorganizuoti talką? Surinkti šiukšles ir nors kiek aptvarkyti pačią užtvarą, kad nelandžioti eilinis idiotas. Nes kol Aplinkos ministerija atsibus :evil: (ji privalo prižiūrėti šią Natura 2000 saugomą teritoriją), tai iš didžiausios šikšnosparnių žiemavietės ir techninio paminklo beliks tik griuvėsiai.

Gal bandom šeštadienį tam paskirti? Ar iš liekančių LT tam kas nors pasirašytų?


Paskutinį kartą redagavo Vidmantas 2007 10 27, Šeš 21:59. Iš viso redaguota 1 kartą.



2007 10 23, Ant 9:13
Aprašymas WWW
Hado demonas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 09 15, Ket 17:44
Pranešimai: 884
Standartinė 
Nors visko, ko norėjom ir nepadarėm, bet talka visai smagi buvo.

Dėkui labai Laurai su Mindaugu bei Daumantui su Karolina (beje, o kodėl ji nelanko dar treniruočių? ;) ) už pagalbą tvarkant tunelį. Surinkom apie 10 maišų šiukšlių iš pačio tunelio ir jo prieigų. Išnešėm keletą kibirų, padangų, rogutes ir kitokio šlamšto. Sudeginom pagalius iš prieigų ir dalį iš pačio tunelio.

Darbų liko dar vienai gerai talkai. Liko iš pačio tunelio galo išnešti metalo šiukšles, pagalius ir rąstigalius, inkilų likučius ir pan. Žodžiu, bet ką ką galima panaudoti deginimui ir šikšnosparnių naikinimui. Taip iki galo sutvarkyti vielos užtvarą ( kol kas tik pasunkinom patekimą į vidų).

Tad jeigu atsirastų dar entuziastų - aš pasiruošęs bet kada.


2007 10 27, Šeš 21:58
Aprašymas WWW
Hado demonas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 09 15, Ket 17:44
Pranešimai: 884
Standartinė 
Taisausi, Irena ;)

Info apie Panerių buvusį geležinkelio tunelį iš knygutės "Reportažai iš Vilniaus požemių" 1965 m.

Pora archyvinių fotografijų http://galerija.speleo.lt/v/kiti/urbani ... ines_foto/

430 METRŲ PO ŽEME

Patogus dyzelinis traukinys rieda iš Vilniaus į Kauną. Vos išvažiavus iš Vilniaus, už prekių stoties, vagonas lengvai siūbteli į kairę ir vėl skrieja pirmyn. Retas keleivis žino, kad geležinkelis šioje vietoje daro posūkį į dešinę ir apvažiuoja senąjį Panerių tunelį. Tuo tarpu tai pirmasis tunelis visoje Tarybų Sąjungoje, pastatytas daugiau kaip prieš šimtą metų (1862 m.). Dabar šis tunelis jau nenaudojamas. Po Didžiojo Tėvynės karo geležinkelio bėgiai buvo nutiesti per gilią kalno iškasą kitoje vietoje. Kokia šio tunelio istorija?

...Praėjusio amžiaus Rusijos imperija po pralaimėto Krymo karo duso, draskoma prieštaravimų. Vidaus rinka buvo sukaustyta blogų kelių. Arkliais traukiami keleiviniai diližanai ir krovinių vežimai negalėjo pervežti ir dešimtadalio žmonių bei prekių. Su dideliu vargu nutiestas pirmasis geležinkelis Rusijoje tarp Peterburgo ir Maskvos parodė šios transporto priemonės pranašumą prieš visas kitas.

Tokiomis aplinkybėmis caras 1857 metų sausio 26 dieną pasirašė įsakymą dėl geležinkelio Peterburgas–Vilnius–Varšuva tiesimo su šaka per Kauną į Karaliaučių (dabar – Kaliningradas). Valstybės iždas buvo apytuštis, rangovai – gobšūs, todėl geležinkelio tiesimas visu sunkumu gulė ant liaudies pečių. Mes nežinome vardų darbininkų, kurie, lyjant lietui ar siaučiant pūgai, rankiniais vežimėliais vežė smėlį, pylė pylimą, kasė perkasus, tašė pabėgius ir tiesė bėgius. Ne vienas iš jų čia rado sau kapus. Šią šiurpią tiesą žinojo ir pažangieji rusų visuomenės sluoksniai. Revoliucinių pažiūrų rašytojai ir menininkai kėlė protesto balsą prieš nežmonišką carinių valdininkų elgesį su geležinkelių tiesėjais – žemkasiais ir akmenskaldžiais. Didysis rusų poetas Nekrasovas savo eilėraštyje „Geležinkelis” vaizdžiai nupasakojo, kaip atrodė šis darbas ir kas iš jo pelnėsi. Tik 1865 m. „Geležinkelis” pasirodė su paantrašte, kad skiriamas vaikams! Berniuko Vanios, pirmą kartą važiuojančio geležinkeliu, sapnas sukrečia skaitytoją rūsčiais realistiniais vaizdais.

Nežmonišką darbininkų išnaudojimą iš rangovų pusės, tiesiant geležinkelius, pavaizdavo ir N. Dobroliubovas 1860 m. parašytame straipsnyje „Bandymas atpratinti žmones nuo maisto”. Vergišką geležinkelio tiesėjų darbą ryškiai perteikė viename savo paveiksle rusų dailininkas peredvižnikas K. Savickis.

Tai iš tikrųjų šiurpūs vaizdai. Pasirodo, jie glaudžiai susiję ir su Lietuva bei jos liaudimi. Nekrasovo bičiulis inžinierius V. Panajevas, dalyvavęs, tiesiant geležinkelį Peterburgas–Maskva, savo atsiminimuose rašo: „Žemkasiai darbams visų pirma buvo samdomi Vitebsko ir Vilniaus gubernijose iš lietuvių tarpo. Tai buvo pati nelaimingiausia visoje rusų žemėje liaudis, kuri daugiau panėšėjo ne į žmones, o į darbinius gyvulius; iš jų darbe reikalavo nežmoniškų pastangų be jokio, galima sakyti, atlyginimo”. (Ruskaja starina, 1901, Nr. 7, p. 39.) Tuometinis caro valdžios revizorius Miasojedovas savo oficialiame pranešime rašė, kad už katorginį darbą žemkasiai prie geležinkelio tiesimo gaudavo vidutiniškai po 3 caro rublius per mėnesį, kad jiems trūkdavo drabužių ir avalynės, o rangovai ir tiekėjai, naudodamiesi pastarųjų tamsumu, apgaudinėjo kiekviename žingsnyje. Nepatenkintus baudė rykštėmis. Netekę kantrybės, žemkasiai bėgo į savo gimtuosius kaimus, bet ten juos žandarai gaudė ir vežė atgal.

Toks pat vaizdas buvo, ir tiesiant pirmąjį Lietuvos geležinkelį. Įdomu, kad su geležinkelio Peterburgas–Varšuva tiesimu per mūsų kraštą susijęs ir pirmasis ekonominis darbininkų streikas Lietuvoje. 45 akmenskaldžiai, dirbę Dūkšte, 1861 metų liepos 4 dieną pareikalavo iš rangovų, kad nebūtų sumažintas jau ir taip mažas darbo užmokestis. Sustreikavę darbininkai kreipėsi net į patį generalgubernatorių Vilniuje, tikėdamiesi jo užtarimo. Caro valdininkai, pabūgę neramumų ir streikų visoje geležinkelio tiesimo trasoje, griebėsi skubių ir griežtų priemonių: liepos mėnesio pabaigoje 4 aktyviausi streiko organizatoriai buvo pasodinti į kalėjimą, 5 – žiauriai nuplakti.

Sprendžiant iš tų dienų spaudos pranešimų, viskas ėjosi „gerai”, kol būsimo geležinkelio pylimas ties Vilniumi atsirėmė į Panerių kalvas, o ties Kaunu – į Mickevičiaus slėnio kalną. Reikėjo kasti tunelius. Deja, savų specialistų carinė Rusija tokiam darbui neturėjo. Teko kviestis iš Vokietijos ir Prancūzijos. 1859 metų lapkričio 26 dieną, kaip rašoma leidinyje ,,Pamiatnaja knižka Vilenskoj gubernii na 1860 god”, vokiečių ir prancūzų minuotojai pagal savo paprotį šventė sėkmingą Panerių kalno prakasimą. Vilniaus gubernatorius aplankė šią„margą ir labai originalią šventę, pasižymėjusią nepriverstiniu linksmumu ir bendru nuoširdumu”. Vokiečių ir prancūzų statybininkų atstovai pasveikino gubernatorių ir šventės dalyvius kalbomis. Jos gana charakteringos, todėl pacituosime kai kurias vietas, primindami, kad kalbų tekstai minėtoje knygelėje nebuvo išversti į rusų kalbą. Vokietis, tarp kitko, pareiškė: ,,Po metų, su dievo pagalba, mes tikimės bendromis jėgomis užbaigti darbą, kurio pradžią jūs dabar matėte. Po to, grįždami į savo kraštus – kas prie Reino, kas į Silezijos kalnus, mes visam laikui išsinešime malonius atsiminimus apie šią dieną. Linkime, kad mūsų darbas atneštų naudą Rusijai ir patarnautų dar didesniam dviejų kaimyninių tautų – rusų ir vokiečių – suartėjimui, tautų, jau nuo senų laikų broliškai artimų viena antrai”.

Ne mažiau įdomi buvo ir prancūzo kalba: „Jau bus pusamžis, kai mūsų tėvai atvyko į šias kalvas su ginklu rankose1. Mes čia atvykome tuo pačiu keliu, tačiau ne su ginklais, o su darbo įrankiais rankose. Nacionalinės neapykantos laikai praėjo, ir visos tautos šiandien tiesia viena kitai ranką, taikiai žengdamos pažangos keliu. Ugnys, kurias mes matome ant šių kalvų, nėra dviejų priešo stovyklų ugnys; šūkiai, kuriuos mes girdime, nėra dviejų kovojančių armijų šūkiai; tai yra džiaugsmo ženklai darbininkų, švenčiančių pirmą triumfą prieš kliūtis, kurias reikia nugalėti”.

Deja, minėta knygelė nieko nesako, ką kalbėjo tą vakarą vietiniai darbininkai – lietuviai, baltarusiai, lenkai, kurių, savaime aišku, niekas neleido į garbės tribūną... Jie, vadovaujami vokiečių ir prancūzų specialistų, iškasė tą tunelį, gaudami grašius už savo darbą.


2007 10 27, Šeš 23:43
Aprašymas WWW
Hado demonas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 09 15, Ket 17:44
Pranešimai: 884
Standartinė 
Reportažas lrytas.lt apie niokojamą Panerių geležinkelio tunelį

http://www.lrytas.lt/videonews/?id=1194 ... 06456&sk=1



Straipsnis apie šią problemą dienraštyje "Lietuvos rytas"


Gyvūnų žiemavietę niokoja vandalai

Užsienyje saugomi reti šikšnosparniai Vilniuje mažai kam rūpi

Lukas Pileckas / 2007-11-03 / "Lietuvos rytas"

Valdininkas – neinformuotas

Trijų metrų aukščio betoninė siena su spygliuotos vielos užtvaru viršuje. Tokia apsauga, Aplinkos ministerijos manymu, turėjo sulaikyti smalsuolius ir vandalus nuo žygių į vieną didžiausių Lietuvoje šikšnosparnių žiemaviečių Vilniuje esančiame Panerių geležinkelio tunelyje. Tačiau tunelio viduje sudaužyti inkilai ir besimėtančios šiukšlės byloja ką kita.

Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius, išgirdęs klausisimą, kokia yra XIX amžiaus pabaigoje statyto Panerių geležinkelio tunelio ir jame esančios žiemavietės būklė, tikino, kad ji – patikimai saugoma.

Valdininkas aiškino, kad tunelyje buvo prieš metus. Tuomet esą požemyje besiburiantiems šikšnosparniams niekas negrėsė.

„Panerių tunelis – gerai saugomas betoninės sienos, kurią pastatėme. Anksčiau į jį patekdavo kas nori, dėl to šikšnosparniai stipriai nukentėdavo, bet dabar viskas kitaip“, – kalbėjo S.Paltanavičius.

Atsakyti į prieš keletą dienų tunelyje apsilankiusio ir visai kitokį vaizdą mačiusio žurnalisto tvirtinimą, kad Aplinkos ministerijos žinios pasenusios, valdininkas sugebėjo dviem frazėmis: „tai – visuomenės problema“ ir „bandysime kažką daryti, reikia tartis su savivaldybe, kad padėtų saugoti tunelį“.

Šiuo metu Panerių geležinkelio tunelyje žiemoja vandeniniai ir kūdriniai pelėausiai. Pastarieji saugomi visoje Europos Sąjungoje.

Prisiima svetimus nuopelnus?

„Sostinės“ žiniomis, įėjimą į tunelį turinti saugoti siena – ne Aplinkos ministerijos darbas. Suradęs rėmėjų, šį statinį savarankiškai surentė „Aplinkosaugos informacijos centras“, siekdamas apsaugoti šikšnosparnių žiemavietę.

Trijų metrų aukščio spygliuota viela apraizgyta siena – ne kliūtis vandalams. Jie, iš kažkur atsitempę rąstus ir ant jų užlipę, nuplėšė dalį vielos ir dabar kada užsinorėję perlipa sieną.

Nekviestų lankytojų pėdsakai tunelyje – aiškūs. Sudaužyti šikšnosparniams skirti inkilai, savadarbių deglų likučiai, žvakės, šiukšlės, tušti alkoholio buteliai.

Į tunelį patekę įsibrovėliai drumsčia žiemoti susirinkusių šikšnosparnių ramybę, kartais net žaloja žemiau ant sienų kabančius žinduolius.

Šeimininko neturi

Vienas Aplinkos ministerijos pasiteisinimų, kodėl tunelis neprižiūrimas – jis niekam nepriklauso.

Tačiau savininko neturintis požeminis statinys būtent dėl šikšnosparnių pretenduoja tapti „Natura 2000“ teritorija. Šis statusas visoje ES žymi ypač saugomų rūšių susibūrimo vietas. Tačiau, kad retų šikšnosparnių rūšių žiemavietė gautų šį statusą, ji turi būti tinkamai prižiūrima ir saugoma.

Be Panerių geležinkelio tunelio, Vilniuje šikšnosparniai žiemoja Šilo gatvėje, Pūčkoriuose bei Šeškinės kalne.Jose besiburiantys gyvūnai irgi kenčia nuo neprašytų svečių.

Tiesa, Šilo gatvėje esančią žiemavietę bandoma saugoti, tačiau vandalai nuolat išpjauna naujai įstatytas duris į buvusius tarpukario įtvirtinimus ir patenka vidun.

Statybos truko dvejus metus

Pirmasis traukinys Lietuvoje žeme ėmė dundėti 1860 metais. Ne todėl, kad būtų tikrai reikėję, todėl, kad toks buvo caro Aleksandro II įgeidis.

Rusijos valdovas, mėgęs ilsėtis Šveicarijoje, susižavėjo Alpių kalnuose iškirstais traukinių tuneliais.

Todėl paskubomis buvo surasta vieta, kurią važiuodamas traukiniu į Šveicariją caras galėtų pravažiuoti tuneliu – Paneriai.

Šis ir Kauno geležinkelio tuneliai buvo pirmieji ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rusijos imperijoje.

Tačiau yra ir kita versija. Kalvoje padaryti tunelį privertė būtinybė sujungti dvi linijas Sankt-Paterburgas-Vilnius ir Varšuva-Kaunas.

427 metrų ilgio tunelio statybos užtruko dvejus metus. Paneriuose daugiausia dirbo žmonės iš Vilniaus gubernijos, kuriems buvo mokami trys rubliai už mėnesį.

Vaikščioti – pavojinga

Tunelio reikšmė labai sustiprėjo Antrojo pasaulinio karo metais. Šį svarbų transporto mazgą itin saugojo tiek vokiečių, tiek sovietų kariuomenės.

1944 metais besitraukianti vokiečių kariuomenė, nenorėdama palikti priešui nė vieno daugiau ar mažiau svarbesnio objekto, Vilniuje susprogdino visus tiltus, elektrinę, norėta susprogdinti ir daugelį kitų objektų.

Toks pat likimas laukė ir Panerių tunelio, nes tai buvo vieninteliai geležinkelio vartai į Vakarus.

Šiandien tunelis vis labiau griūna pats. Neprižiūrimas mūrines sienas ir lubas plauna prasisunkiantis lietaus vanduo. Todėl vaikščioti viduje – pavojinga. Net nuo stipresnio garso ar vibracijos atskyla ir žemyn krinta plytos.


2007 11 03, Šeš 11:20
Aprašymas WWW
Hado demonas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 09 15, Ket 17:44
Pranešimai: 884
Standartinė Re: Panerių geležinkelio tunelis XIX a. pab.
Savaitgalį teko vėl pabuvoti tunelyje. Patekti į vidų - jokių problemų :(

Manau, kad dabar, kai baigėsi šikšnosparnių žiemojimo sezonas - pats laikas užsiimti jo tvarkymu ir priežiūra. Tačiau, mano galva, svarbiausia yra priversti AM su Paltanavičiu priešakyje išjudinti, kad pagaliau būtų baigtas tunelio priskyrimas kuriam nors šeimininkui ir užtikrinta nors minimali jo priežiūra....

Gal kas turite kokių idėjų, kaip galima prispausti AM?.... nesvarbu kokiomis priemonėmis... spauda, teisiškai, spamu, peticijomis....

_________________
http://blog.lrytas.lt/foto


2008 04 16, Tre 21:36
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 5 pranešimai(ų) ] 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Google [Bot] ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007