http://www.nardyk.lt/readarticle.php?article_id=262Ką reikėtų suprasti planuojant pradėti nardyti olose.
Paskutiniu metu labai išaugo susidomėjimas nardymu olose. Nežiūrint į tai, kad dauguma narų nardymą uždarose erdvėse laiko viena iš pavojingiausių ir techniškai sudėtingiausių nardymo sričių, vis dažniau klubai ir grupės , neturintys „urvinės“ patirties, bando atlikti tokius nėrimus. Aš manau, kad net parengimas pagal kursą „wreck penetration“ nėra analogiškas „full cave“ parengimui, nors technika ir įranga labai artimi. Nežiūrint į šiuos panašumus, daug niuansų daro nardymą urvuose gerokai sudėtingesnį, pvz. tolimi arba gilūs prasiskverbimai, „side mount“ ir t.t.
Pagrindinė naujos susidomėjimo bangos priežastis, turbūt, yra tai, kad ilgą laiką „cave diving“-as nebuvo labai populiarus ir juo užsiiminėjo tik labai ribotas komandų, įdirbusių rimtą patirtį be didelių nelaimingų atsitikimų, kiekis. O ir įvykę incidentai nebuvo plačiai paskelbti. Kam tai įdomu, galite pasiskaityti čia: http/cavediver.lehin.ru/ru/accidents/index.html (rusų kalba).
Sekanti masinio nepatyrusių narų veržimosi į urvus priežastis yra menamas tokių nėrimų paprastumas. Mintis, mano nuomone, maždaug tokia: „Va Petia (Vasia, Goša) praeitą mėnesį nėrė ir nieko jiems neatsitiko. Ir aš noriu. Ir man nieko neatsitiks“. Deja, šis paprastumas ir saugumas tik menami.
Nerdamas į urvą naras įžengia į visiškai kitokį pasaulį. Tame pasaulyje egzistuoja kitos, daug griežtesnės sąlygos ir faktoriai, ir veikia kitokie priežasčių- pasekmių ryšiai. Net patyrę techniniai narai, turintys didelę giluminių nėrimų patirtį, niekada nesusidūrė su daugeliu nardymo urvuose įpatybių, o narai su AOWD nesusidūrė ir net nunumano daugelio sąlygų ir galimų problemų.
Nesikartojant pabrėšiu, kad naras turi turėti du „nepriklausomus“ arba sujungtus manifoldu balionus, su dviem reguliatoriais, tris šviesos šaltinius, dvi plūdrumo kompensavimo sistemas, mažiausiai vieną paieškos ritę. Ir, žinoma, mokėti visu tuo naudotis. Bet svarbiausia, naras turi būti pasiruošęs problemoms. Kam turi ruoštis naras, norėdamas nerti į urvą?
Iškart susitarkim, kad patalogiškų idiotų nenagrinėsime, bet prie vieno varianto visdėlto stabtelėkime. Tai dviejų balionų su dviem reguliatoriais BŪTINUMAS. Pamirškite apie tai, kad dujų turi jūsų „buddy“. Jeigu jums kilo problema su reguliatorium, jūs turite turėti galimybę pasinaudoti atsarginiu. Ir jūsų oktopusas čia nepadės. Didžioji problemų dalis iš karto „deda kryžių“ ant jūsų reguliatoriaus ir dujų padavimo, kuris buvo pajungtas nuo tos pirmos pakopos. O kaip „buddy“? O jis gali tuo metu plaukti pakankamai toli nuo jūsų, arba šalia, bet priekyje. Pirmu atveju jūs galite neturėti pakankamai dujų, kad priplauktumėte iki jo, antru dar blogiau - „buddy“ plaukia nuo jūsų ir į jus net nežiūri. Galbūt, netgi greitai plaukia. Pabandykite baseine, sulaikę kvėpavimą, pavyti žmogų, plaukiantį nuo jūsų. Pabandėte? O dabar taip pat, tik neįkvėpę oro, nes reguliatoriai neretai užsikerta įkvėpimo pradžioje.
Ir taip: potencialios problemos.
1) Taip sakant, įprastinės problemos, t.y. tos, su kuriomis visi gali susidurti per paprastą nėrimą: reguliatoriaus, infliatoriaus, manometro ir t.t. gedimai. Pridėkime dar tikimybę balione aptikti vandens, tepalo, CO ir kt. Yra vienas mažytis „BET“, kuris labai apsunkina situaciją. Apie tai šiek tiek vėliau.
2) Nardymo urve problemos.
Potencialias problemas ir pavojus galima sąlyginai suskirstyti į dvi grupes. Išorinės problemos, t.y. problemos, susijusios tik su aplinka ir vidinės problemos, t.y. fiziologinio pobūdžio.
Išorinės antros grupės problemos.
- galimybės tiesiog iškilti nebuvimas
Štai tas pats mažytis „BET“. Net ir pačioje blogiausioje situacijoje mes neturime galimybės pramušti galva lubas ir iššokti į paviršių. Visą praeitą kelią mums teks pakartoti atgal, tik žymiai prastesnėmis sąlygomis. Susimastykite, ar galėsite tai padaryti, bet prieš tai būtinai perskaitykite tekstą iki pabaigos.
- maršrutinės virvės žymėjimas
Na, jūs jau žinote, kad urve šis „Ariadnės siūlas“ rodo kelią į išėjimą. Tiesa, yra vienas „BET“- tam, kad absoliučiai saugiai plaukioti išsišakojusiame urve jūs turite suprasti „strėlyčių ir mazgelių kalbą“, t.y. žymėjimą. Visi mes žmonės ir visi dievo valioje. O jei jūsų supergidą galutiniame maršruto taške ištiks infarktas?
- blogas matomumas
Matomumas gali būti geras, blogas ir labai blogas. O dar būna „nulinis“, tai yra visai „nulinis“, kai nematai ne tik prietaisų ant rankos, bet ir galingas prožektorius, apgraibomis prikištas prie pat kaukės, atrodo tik blyški dėmelė. Matomumo pablogėjimas nuo gero iki labai blogo, pvz. 0,5m., gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su jūsų veiksmais. Tai gali vykti pakankamai lėtai, tada jūs turite galimybę sureaguoti, jei žinote kaip. O gali ir greitai- per vieną, dvi sekundes. Įvertinkite savo šansus šiuo atveju patys.
Kodėl pablogėja matomumas? Na, pirmiausia, nuo jūsų judėjimo. Pati paprasčiausia priežastis- dumblas, pakeltas nuo dugno tiesiu yriu. Bet net jei jūs ir idealiai iriatės „frog“-u arba „kik“-u, tai dar nieko negarantuoja. Lengvas dumblas kyla nuo dugno tiesiog dėl jūsų kūno sukelto vandens judėjimo. Tai būna urvuose su tam tikrom uolienomis ir silpna srove. Dumblas būna lengvas kaip pūkas - nuleidi į jį ranką ir nieko nejauti, bet toks prisilietimas sukelia branduolinio sprogimo efektą. Patikėkit.
Įsivaizduokime situaciją: naras plaukia urve, kur matomumas pakankamai prastas. Ne visiškai „nulinis“, bet jau reikia atidumo. Maršrutinė virvė guli ant dumblo kopos. Ką darys patyręs „cave“-ris? Pasirinks tokią pozą, kad kuo mažiau drumsti vandenį ir pasistengs plaukti kuo toliau nuo kopos, bet nepaleis virvės iš akių. „Žalias“ šiuo atveju, labiausiai tikėtina, prisiartins prie virvės kuo arčiau ir tuo pačiu pakels į viršų pusę kopos.
Kita matomumo pablogėjimo priežastis - tas pats dumblas, tik nuo lubų. Labai paplitęs reiškinys. Jūs plaukiate idealiai, nieko nuo dugno nesukeldami, bet jūsų iškvėpto oro burbulai drasko nuo lubų viską, kas įmanoma. Plauki sau, plauki, minutėlei stabteli, o čia tave iš viršaus ir užgriūva tavo veiklos rezultatai. Arba atsisuki atgal ir pamatai....!!!! Tiksliau - nieko nebematai...
- prožektorių gedimai
Nardant urvuose, kiekvienas naras turi turėti tris šviesos šaltinius: vieną pagrindinį ir du atsarginius. Teoriškai, tikimymė jog užges visi trys prožektoriai yra tokia maža, kad jos galima nepaisyti. Bet tik teoriškai. Praktiškai iškyla tokie faktoriai, kaip apsioksidavę kontaktai, pasenusios baterijos, šaltas vanduo, „pavargę“ akumuliatoriai, sugedę pakrovėjai ir t.t. Sako – kartą metuose ir lazda iššauna. Nežinau, kaip ten su lazdomis, bet apie VISŲ prožektorių gedimus prisiklausiau. Pačiam buvo sugedęs pagrindinis prožektorius, o po dešimties minučių plaukiau jau su paskutiniu. Išplaukiau.
- maršrutinės virvės pametimas
Tai gali būti ne tik naro žioplumo, bet ir objektyvių, anksčiau išvardintų įvykių, pasekmė. Atleiskite, bet jei jūs neturite virvės ieškojimo praktikos (o tai standartinis „cave“ kurso pratimas), tai, tikriausiai jūs jos ir nerasite. Nors ... pabandyti galite. Tik nepamirškite, kad savo bandymais galite galutinai sudrumsti vandenį ir draugai jūsų kūnelį ras tik po keleto dienų, kai nusistovės dumblas. Kodėl bus sunku surasti virvę nuo jos nuplaukus šalin, kantrus skaitytojas sužinos truputį žemiau. Nors, jei skaitėte apie blogą matomumą, jau galite įsivaizduoti.
- dujų praradimas
Aiškinti kuo gresia visiškas dujų praradimas, manau, nereikia. Nepamirškime apie lubas virš galvos ir kelionę atgal.
Jeigu jūs turite du balionus, mokate sukioti kranus, keisti reguliatorius, teisingai planuojate dujas ir turite „buddy“ su analogiškais įgūdžiais ir įranga, tai, greičiausiai, su šia problema ir nesusidursite. Tfu, tfu tfu, kad neprisišnekėti...
Bet, jei pas jus tik vienas balionas su vienu reguliatorium, arba nors ir pasiėmėte balioną su „V“ kranu ar „sparkę“, bet nemokate užsisukti krano, tai „out of gas“ grėsmė jau šmėžuoja horizonte.
Yra dvi, dažniausios, dujų praradimo priežastys. Pirmoji: reguliatoriaus, manometro ir kt. gedimai. Akivaizdu, kad jei jūs nemokate užsisukti krano, tai „sparkė“ su manifoldu tampa vienu balionu, todėl „žaliems“ žymiai saugiau du „nepriklausomi“ balionai. Net jei vienas balionas ir visiškai ištuštės, kitam kažkiek dar bus likę.
Antru atveju, tai problemos, lėtinančios judėjimą ir didinančios dujų suvartojimą. Suvartojimas gali smarkiai išaugti dėl streso, o judėjimą smarkiai pristabdys blogas matomumas. Yra daug variantų. Įvairių, bet su vienoda pabaiga.
- Įsipainiojimas į virvę
Jeigu yra virvutė, ji gali už ko nors užsikabinti, pavyzdžiui – už jūsų. Ypač smagiai virvė kabinasi esant blogam matomumui, kai jūs plaukiate prie jos prisiglaudęs, arba už įrangos konfigūracijos, liaudyje vadinamos „arkangelu“, t.y., turinčios daug atsikišusių detalių. Styrantys manometrai ir šlangos, prožektoriai ir svoriai ant „sparkės“, svoriai ant diržo ir t.t. Atminkit, kad norint atnarplioti prožektorių ar svorį, pritvirtintą ant „sparkės“ be „buddy“ pagalbos jums teks arba nusiimti įrangą, arba nupjauti virvę. Antru atveju jūs turite tiksliai įsiminti, kurioje pusėje išėjimas ir įsikibti į tą virvės galą, kol jis nedingo debesyje puikaus rudo dumblo. Net ir pakankamai lengvoje situcijoje, pavyzdžiui – virvei apsivyniojus apie kraną, narplioti ją teks su storomis pirštinėmis ir apgraibom. Taip pat ir esant blogam matomumui.
Yra keletas faktorių, smarkiai sunkinančių išsinarpliojimą. Teoriškai, tiesiant maršrutinę virvę, ji turi būti gerai įtempima ir neatsipalaiduoti. Bet jei taip nėra, jūs galite apsivynioti ne vieną kilpą, kol pajusite, kad pakliuvote į nelaisvę.
Kita rimta problema yra lynas, arba lauko telefono kabelis. Jie nenusipjauna peiliu. Kovai su šiais „aquaspeleo minties stebuklais“ reikia turėti reples arba žirkles. Kabelį nutiesti ganėtinai sudėtinga, o nutrūkęs jis iškart susisuka kilpomis, todėl „barzdos“ iš jo ne retenybė. Ir pakliūti į tokias „priešpėstines“ užtvaras niekam nelinkėčiau.
Vidinės problemos.
- azotinės narkozės sustiprėjimas
Su šiuo nuostabiu reiškiniu visi esame susidūrę, bet urvuose jis pasireiškia žymiai aštriau. Tamsa, prožektoriaus apšviestos drumzlės, šaltas vanduo žymiai sustiprina efektą. Nenustebkite, jei urve jus stipriai „užvežė“ nekaltuose keturiasdešimtyje metrų. Bėda ta, kad greitai pakilti iki dvidešimties negalėsite. Lubos, vienok.....
- vestibiuliarinio aparato problemos
Žmogaus smegenys blogai jaučiasi be vizualių orientyrų. Joms labai nepatinka „kosmosas“, kada, išskyrus maršrutinę virvę, nėra nieko – nei grindų, nei sienų, nei lubų. Šio nepasitenkinimo pasireiškimai gali būti įvairūs - galvos sukimasis, arba atvirkščiai – jausmas, kad pats sukiesi aplink virvę. Tarp kitko, situacija „kosmosas“ nėra jau tokia nereali, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pakanka, kad matomumas pablogėtų iki 1-2m. Jei virvė nepravesta pagal sieną/lubas/grindis, rasime pageidautą „kosmosą“ 4X4m. tunelyje.
- „slegiančios“ lubos
Kartais tai jaučiasi beveik fiziškai. Kritinį nuotolį, po kurio pradeda jaustis lubos, turbūt, turi visi. Tik vieni diskomfortą pajaučia už šimto metrų nuo įėjimo, kiti – už dviejų kilometrų. Neįvertinti šio faktoriaus negalima.
- orientacijos erdvėje praradimas
Blogo matomumo sąlygomis tai įvyksta greitai ir nepastebimai. Ką su tuo daryti? Nežinau. Yra toks šlykštus faktas. Tarp kitko, linksmi dalykai esant „nuliniam“ matomumui vyksta ir su laiku. Jis arba sustoja, arba, atvirkščiai – šuoliuoja beprotišku greičiu.
- stresas
Incidento urve metu stresas auga žymiai greičiau, nei atvirame vandenyje. Tai skatina vis tie patys faktoriai: tamsa, uždara erdvė, nuotolis nuo įėjimo ir t.t. Užgniaužkite stresą dar užuomazgoje, arba jis pražudys jus.
- problemų „superpozicijos“ principas
Dvi nežymios problemėlės, kilusios vienu metu, susijungia į laaaaabai didelę problemą. Tai kaip tik tas atvejis, kai 1+1=5 arba 10.
Pavyzdys: išsinuomojote jūs „sparkę“. Graži, neseniai perdažyta, bet su vienu trūkumu – kranai „kieti“. Turbūt, savininkai tiesiog senokai neperinkinėjo manifoldo ir tepalas pradėjo kristalizuotis. Na, tiek to, plaukiate jūs sau ramiai, priplaukėte suplanuoto maršruto pabaigą (2/3 dujų) ir sukatės atgal. Čia pasigirsta keistas šnypštimas - ryškiai iš jūsų balionų. Toliau seka standartinė problemos paieškos procedūra, nepakeičiant plūdrumo, nes praėjimas šioje vietoje siauras ir labai dumblinas. Standartinis laikas tokiai operacijai – viena minutė. Spėsite? Nieko panašaus – kranai sunkiai sukasi. Sukiojame kranus preciziškai pakibę virš dumblo sluoksnio ir su kiekviena sekunde prarasdinėjame dujas. Gerai, jei praleidžia nestipriai, tada daug dujų neprarasite. O jei leidžia daug? Jau liks nebe 2/3 ir sekanti problema, pavyzdžiui – pamesta virvė arba plaukimo sulėtėjimas dėl prasto matomumo gali labai priartinti prie fatališkos pabaigos. Žiūrim toliau...
- „sniego lavinos“ efektas
Labai dažnai viena problema sukelia kitą. Ir susidėję jos sudaro labai nemalonią situaciją.
Pavyzdys: jūs plaukiate šiek tiek nutolęs nuo maršrutinės virvės. Matomumas geras, todėl nėra būtinybės laikyti prie pat jos. Ir staiga vienam reguliatoriui prasideda „free flow“. Kol jūs užsukote kraną, burbulų srovė pasiekė lubas ir ant jūsų pasipylė drumzlės. Jei jūs nepakeitėt plūdrumo, kol sukote kraną, ir veiksmas vyksta didelėje salėje, tai nieko baisaus – paplauksite į šalį, kur matomumas dar nepablogėjo ir susirasite virvę. Bet jei viskas vyksta žemėjančioje galerijoje su dumblinomis lubomis, tai link jūsų jau ritasi drumzlių banga iš viršutinės urvo dalies. „Nulinio“ matomumo tikimybė labai didelė, o jūs vis dar ne prie virvės!!! Nusimato virvės ieškojimo treniruotė, bet jau su šiokiu tokiu oro trūkumu.
Kokie faktoriai didina “cavediving“o pavojus?
Praktiškai, tie patys, kaip ir paprastame nardyme:
- nemokėjimas naudotis savo įranga;
- prastas plūdrumas;
- nemokėjimas naudotis „sausu“ kombinezonu;
- nesugebėjimas suvaldyti streso;
- padidintas oro sunaudojimas;
Pridėkime:
- uždaros erdvės baimė;
- tamsos baimė;
Noriu nardyti į urvus, ką daryti?
Geriausia, žinoma, važiuoti mokintis. Kursus galima baigti Meksikoje, Floridoje, Dordone (Prancūzija), pas vokiečius arba britus. Vienas nardymo centras yra ir Sardinijoje. Tik reikia mokėti anglų kalbą. Jei jūs neketinate užsiimti rimtais tyrinėjimais, tai galima nesukti galvos dėl instruktoriaus pasirinkimo. Daugumoje centrų jums suteiks įgūdžius, kurių pilnai pakanka rekreaciniame „cavediving“-e. Kita kalba, jei jus vilioja neištyrinėti urvai. Čia jau teks paieškoti.
Šaltinis: patyrusio rusų „cave“-rio Sergejaus Andrejevo straipsnis. Originalą (rusų kalba) galima rasti
www.niralka.ruVertimas RytisA