Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra 2017 12 11, Pir 8:37



Atsakyti į temą  [ 9 pranešimai(ų) ] 
 Sviata Dziura 
Autorius Žinutė
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Sviata Dziura
Šitame skyrelyje rinksime duomenis apie dingusią, prarastą Šventąją olą Biržų krašte, kadangi atsirado nauja idėja: atgaminti, atrasti tai kas dingo ir sunaikinta. Visi Lietuvos speleologai kviečiami dalyvauti procese, juk svarbu ne tik rezultatas, o ir pats procesas. Jei mums nieko nepavyks, tai nebus praradimas, juk įgausime nemažai patirties, įgūdžių karstinių reiškinių tyrimams. Planuojama atlikti daug įvairių matavimų ir pačią vietovę ištirti labai nuodugniai.

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2012 11 25, Sek 13:41
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Re: Sviata Dziura
Lietuvos karsto tyrinėtojai. Carinis laikotarpis (XIX a.):
J. FARBERIS. Jo darbuose pateikiamos pačios seniausios žinios apie Biržų-Pasvalio regiono karstinius reiškinius (1784 m.).
Teodoras GROTUS, Christian Johann Dietrich von Grotthuss (1785 01 20 Leipcige, Vokietija – 1822 03 26 Gedučiuose, Pakruojo rj.) – pirmasis Lietuvos fizikochemikas, profesorius. 1816-1818 m. tyrinėjo Smardonės mineralinius šaltinius ir Lietuvos karstą. T. Grotus buvo Smardonės ir kitų karstinio rajono vandenų tyrimo pradininkas. Jis chemiškai ištyrė Smardonės vandenis, aiškino juose esančio sieros vandenilio kilmę. Jis pateikia žinių, kad šių šaltinių vandeniu gyventojai gydo skrandžio ir sąnarių ligas. Vieninteliame išlikusiame T. Grotaus 1816 m. straipsnyje įspūdingai aprašoma garsioji ‘Šventoji ola’ , buvęs didžiausias Lietuvos urvas. Anot autoriaus ji turėjo 80-100 pėdų gylį. Tekėjo į ją upeliukas, Požemiu vadinamas. Tačiau dar 1924 m., sausinant Biržų vienkiemių laukus, jis buvo grioviu paverstas. Jau pirmąjį pavasarį potvynio vandenys, ardydami griovio krantus, užpylė urvo angą. Buvo bandyta angą platinti, bet sąnašos vėl ją
užpildavo. Niekas nesirūpino vietovės apsauga, o įrengta dolomito laužykla galutinai sunaikino šį gamtos paminklą. Dabar jo vietoje tik nyki, dolomitų gabalais nusėta dauba su menku grioveliu, lėtai sunkiančiu savo vandenis pro siaurus dolomitų plyšius.
Gregoras HELMERSENAS (1803-1885) – Rusijos geologas. 1862 m. tyrė Pabaltijį ir Lietuvos karstą.
Ambraziejus KAŠARAUSKAS, Ambraziejus Pranciškus Kosaževskis (1821 prie Pavandenės, Telšių rj. – 1882 12 14 Tomske, Rusija) – lietuvių gamtininkas ir kraštotyrininkas, kunigas. 1862 m. tyrė Lietuvos karstą.
Konstantinas GREVINKAS, Grewingk (1819-1887) – Estijos geologas, profesorius. Tyrinėjo š. Lietuvos geologinę sandarą ir karstą. 1858-1886 m. darbuose aprašomas Lietuvos karstas.
Tarpukario laikotarpis (XX a. pirma pusė):
M. TAMAŠAUSKAS. Pateikia duomenų apie Lietuvos karstą (1924 m.).
Juozas DALINKEVIČIUS (1893 06 13 Pamūšyje, Ukmergės rj. – 1980 02 26 Vilniuje) – geologas, profesorius. Detalių Lietuvos geologinių tyrimų pradininkas. Tyrė uolienas karstiniame Lietuvos regione (1928 m.).
Mykolas KAVECKIS (1889 06 02 Orenburge, Rusija – 1968 02 28 Kaune) – geologas ir geochemikas, profesorius. Hidrogeologinių ir hidrocheminių tyrimų Lietuvoje pradininkas. 1921-1930 m. laikotarpio tyrimų duomenis apibendrino ir 1931 m. išleido monografiją “Lietuvos geologiniai pagrindai ir remiantis gręžinių daviniais senesnių padarų geologinio žemėlapio sudarymas”, kurioje atsispindi ir š. Lietuvos karstas. 1936 m. tyrinėjo Likėnų apylinkių gipsus ir plačiau aprašė karstinius reiškinius Biržų-Pasvalio teritorijoje ir nurodė būdingas jų formas.
http://beta.mokslai.lt/referatai/dokume ... pis21.html
http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/99/1112/11gips.html

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2012 11 25, Sek 14:12
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Re: Sviata Dziura
Daug informacijos mes galime gauti iš Petro Ločerio fotografjų

http://lt.wikipedia.org/wiki/Petras_Lo%C4%8Deris

Paveikslėlis
http://www.selonija.lt/2009/01/30/petra ... -is-birzu/
Paveikslėlis
Neseniai pasirodė ir vieno iš šiemet tautinėms Lietuvos mažumoms skirto renginio metu buvo pristatytas naujausias Biržų krašto muziejaus „Sėla“ leidinys „Praeities miestas. Biržai Petro Ločerio fotografijose“. Leidinio sudarytojų Jadvygos Kriščiūnienės ir Snieguolės Kubiliūtės darbą labai gražiai papildo muziejaus bičiulio ir pagalbininko Boriso Januševičiaus „špaceris“ po prieškarinius Biržus. Jo parašyti komentarai ir prisiminimai „sužmogina“ ir suasmenina nuotraukas, papildo nufotografuotus pastatus žmonių gyvenimais, aistromis, šiluma. Fotografas, fotomedžiagų gamybos pradininkas Lietuvoje Petras Ločeris gimė Jasiškių kaime 1892 09 12. Petro Ločerio tėvai Ona Ločerienė (1871 - 1904) ir Petras Ločeris (1861 - 1905 07 21) palaidoti N. Radviliškio kapinėse. 1906 m., mirus tėvams, Petriukas Latvijoje ganė bandą, 1907 išvyko į Rygą, dirbo fabrike. 1907 m. už demokratinių proklamacijų platinimą nuteistas pusantrų metų kalėti. Fotografuoti pradėjo apie 1912 m. Rygoje, vėliau grįžo į Nemunėlio Radviliškį. 1914 – 1920 m. gyveno Rusijoje, tarnavo carinėje kariuomenėje I Pasaulinio karo metais, teko dalyvauti ir Rusijos pilietinio karo kovose, du kartus buvo sužeistas. 1920 m. grįžo į Biržus, vertėsi fotografo amatu. Per tuos metus Biržuose padarė tūkstančius nuotraukų, atspindinčių to meto Biržų miesto vaizdus, įvykius, žmones. 1933 m. pirmasis pradėjo fotoplokštelių gamybą Lietuvoje, vėliau išrado spalvotą emulsiją. Yra išlaikęs fotografo ir foto chemiko egzaminus, apdovanotas medaliais ir pagyrimo lapais. 1944 m. rudenį per mūšius Biržuose sudegė P.Ločerio namai su visa fotoatelje. 1947 01 01 - 1949 01 01 dirbo Biržų Apkoopsąjungos promkombinato fotografu. 1949 įsidarbino fotografu fabrike "Siūlas" ir dirbo iki 1949 04 30, kada išvyko gyventi pas vaikus į Vilnių. Su pirma žmona Emilija turėjo sūnus Vytautą, Algirdą, Laimutį. Petras Ločeris parašė atsiminimus, eilėraščių. Mirė 1973 11 26, palaidotas Biržuose. Šis jo nuotraukų albumas – tai ir pagarba fotomenininko darbui, tai ir senojo Biržų miesto prisiminimas, savotiškas paminklas ypatingai 1944 metų rudenį nukentėjusiems ir įnirtingų mūšių II Pasaulinio karo meto ugnyje pradingusiems seniesiems Biržams.
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/317762/bi ... iju-albuma
http://www.selonija.lt/2009/01/30/petras-loceris-%E2%80%93-fotografiniu-medziagu-gamintojas-is-birzu/

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2012 11 25, Sek 14:24
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Re: Sviata Dziura
Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2012 11 25, Sek 14:57
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Re: Sviata Dziura
Google žemėlapis Požemio upelio teritorija žiemos metu

Paveikslėlis

Paveikslėlis

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2012 11 25, Sek 22:03
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Re: Sviata Dziura
Paveikslėlis

Paveikslėlis

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2012 11 27, Ant 19:48
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Re: Sviata Dziura
Gruodžio 1-2 dienomis įvyko pirmasis projekto "Atraskime Šventąją Olą" etapas, kuriame dalyvavo 5 speleologai. Atliktas didelis ir brangus darbas. Profesionaliu prietaisu, kuris kainuoja apie 11 tūks. eurų, dideliu tikslumu išmatuota daugybė svarbių taškų. Matininkai tokį darbą vertintų gal 1000 lt. Mums nieko nekainavo, nes tai buvo LSA nario Romo indėlis šiam projektui. Taip pat esam labai dėkingi Dariaus mamai už suteiktą nakvynę ir rūpestį.
Pirmo etapo rezultatai stebina. Visur sekėsi neįtikėtinai. Ką bedarytume mūsų laukė atradimai. Vietinis gyventojas Vilmantas mums daug pagelbėjo. Net atidėjo į šalį savo darbus, sodino mus į savo džipą ir vežė rodyti ieškomų objektų. Suradome, aptikome, užfiksavome apie 5 įdomias urvų užuomazgas, o vienoje pavyko prasmukti į urvelį. Iki tol galvojau, kad Lietuvoje nėra gražių urvų, bet šitas buvo nuostabus. Baltos meandro sienos vedė kokius 5m nuožulniai žemyn kol po kojomis tektoninių plyšių susikirtime dar žemiau įžvelgėm vandenį. Pirmieji urvą praėjo Jolanta ir Nikita. Na jiems šį kartą sekėsi požemių karalystėje.

Paveikslėlis

Kiti irgi nesnaudė: buvo aptikta vieta kurioje požemiai pasiglemžia Požemių upelį. Tai beveik apsemta karstinė įgriuva. Matosi tik viena jos siena ir jos lūžiai. Ji tikrai graži. Vanduo į paskutinę lagūną patenka per neilgus pratekėjimus po kieta uoliena. Upeliai trumpam panirdami tarytum treniruojasi, aklimatizuojasi prieš ilgąją kelionę požemiais. Nėra jokių įrodymų, kad tai ir yra legendinė Šventoji ola, bet faktas, kad tai yra dabartinė Šventoji vieta, nes tai gali būti kaip pereinamas prizas, tas Šventas vardas, juk tereikia užteršti, pažeisti šią trapią sistemą ir prasidės kataklizmai. Skylė užsikimš, upelis patvins, išlies plačiai vandenis kol suras kitą angą, kuri pasitarnaus šventam reikalui ir įgaus tą garbingą vardą. Lengva prižiūrėti Smardonės upelį. Gali į jį nedrausmingi lankytojai mesti savo nesuvalgytų mėsainių likučius, išgertus butelius, juk urvo angos neužkimši, nes upelis išteka sprūdine versme. Tuo tarpu, Šventoji ola to sau leisti negali, ji turi būti švari ir negalima ten šiukšlių mesti. Keli įmesti Maxima maišeliai gali užstrigti siauresnėse požemių vietose sudarydami kamščius, o santechniko su gyvatuku jau neišsikviesi.

Paveikslėlis

Paradoksas tame, kad kovoja du jausmai: Noras pasidalinti su visu pasauliu ta nuostabia vieta ir noras paslėpti, nes masinis turizmas tai vietai - pražūtingas. Dabar dar nespręskime tų reiškinių panaudojimo, populiarinimo problemų. Dabar speleologus veda pirmyn pirminio atradimo žavesys ir tegu jie dar pasidžiaugia, kaip vaikai žaisdami speleo žaidimus.

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2012 12 02, Sek 21:05
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Smardonės šaltinis
Smardonės šaltinis – Karstas (reiškinys) kilmės versmė, hidrogeologinis Sąrašas:Lietuvos gamtos paminklai. Šaltinis yra Biržų rajonas, Biržų regioninis parkas, likėnai sanatorijos teritorijoje.

Apie šaltinį

Šaltinio duburio skersmuo 15 ir 17 metrų. Šaltinio krantai priemolis, padengti velėna. 1961 m. jo debitas buvo 540 l/s. Tai būta paties veržliausio Lietuvos šaltinio. Tačiau 1961 m. atlikus melioracija darbus, jo galia sumažėjo iki 14 l/s. Šaltinio debitas nėra pastovus, svyruoja 130-540 l/s, o po labai sausringų laikotarpių būna gerokai mažesnis, kone lygus nuliui. Šis šaltinis tai Smardonės upelio pradžia.
Į Smardonės šaltinį vanduo atiteka iš sukarstėjusių Tatula svitos uoliena, jis kartokas gerti, turi silpną sieros vandenilis dujų, papuvusio kiaušinio kvapą. Šis vanduo nedidelės bendros mineralizacija, Kietis (vandens), kalcio sulfatinis. Šaltinio vandens cheminė sudėtis pirmuosius tyrimus yra atlikęs ir 1816 m. rezultatus paskelbęs Theodor Grotthuss – Pakruojo rajono Gedučių dvare gimęs ir gyvenęs elektrochemijos mokslo pradininkas.
2011 m. sutvarkyta Smardonės šaltinio aplinka. Akmenų metiniu sutvirtintas eroduojamas šaltinio krantas, išretinti pakrantėje augę medžiai, išlyginta apsauginė zona, skaldele padengtas pėsčiųjų takas.

Istorija

Dėl karstelėjusio skonio ir išsiskiriančių sieros vandenilio dujų kvapo čionykščiai gyventojai į Smardonės šaltinį atkreipė dėmesį labai seniai, o specifinė smarvė logiškai padiktavo ir atitinkamo vardo parinkimą. Jie nevartojo vandens iš šio šaltinio mėsai, kavai ar arbatai virti, bet naudojo duonai kepti, maudymuisi; vanduo tiko besigydantiems gurkšnoti, mazgotis akis, taip pat tiesiog šaltinyje mirkyti skaudamas rankas, kojas. Apie Smardonės šaltinio, kaip turinčio gydomųjų savybių, panaudojimą bene pirmosios žinios yra jau iš 1587 m. rašytinių dokumentų. 1938 metais atidarius Likėnų gydyklą kol nebuvo gręžinių, mineralinio vandens buvo semiamasi iš šaltinių, taigi ir iš didžiojo Smardonės šaltinio, naudojant jį vonioms, gydomajam purvui praskiesti gydant įvairias ligas.

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2012 12 04, Ant 14:43
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Re: Sviata Dziura
Paveikslėlis

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2012 12 05, Tre 2:56
Aprašymas
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 9 pranešimai(ų) ] 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007