Išgyvenimo mokyklos užsiėmimas. Instruktorius išdalina visiems po plastikinį butelį ir sako:
-Jūsų užduotis:atrasti ir pripildyti šituos butelius vandeniu.
Po kelių minučių instruktorius:
-Stop, stop! Užmiršau pasakyti, jog vanduo turi būti gėlas!

Įbėga senutė į pirkią, tokia susijaudinusi:
-Seni, eik žiūrėk. Pas mus kluone ufonautai kosminiais skafandrais.
Senis ramina:
-Tai ne ufonautai su skafandrais, o speleologai su metalizuotom skraistėm, miške juos radau: vargšeliai, purvais apsidrabstę, atrodė lyg iš medžio būtų iškritę, per upelį pirmyn atgal vis šokinėjo, virves ant medžių korė, na žodžiu tokia ten jų mokykla „speleo išgyvenimo“ vadinasi. Nepyk sene, na pagailo man jų - tai parsivedžiau.

Norėdami sutaupyti laiko, speleo mokyklos du instruktoriai vienu metu dėsto paskaitas pirmos pagalbos teikimo (instruktorius A) ir maitinimosi žygyje (instruktorius B) temomis. Kiekvienas sako po sakinį:

A: -Jodą tepame aplink žaizdą, bet ne tiesiogiai...
B: -Geriausiai tinka druska su jodu, beriame kai viskas jau būna paruošta..

A: -Jei apsinuodijame, tai naudojame anglį...
B: -Pastoviai vartome, kad neprisviltų ir neapanglėtų....

A: -Tokiu atveju, gulinčio neliečiame, nevartome...
B: -Kai viskas paruošta, jūsų pareiga visus prikelti, patikrinti palapines ir gulinčius išversti...

A: -Jeigu jums prireikė skubiai atlikti dezinfekciją, vaistinėlėje susirandate spiritą....
B: -Panaudojus spiritą ”užkąsti” geriausiai tinka rauginti agurkai, bet kelionės metu tinka ir džiovinta duona su česnaku arba svogūnu..

A: -Siekiant, kad nesusidarytų akmenys inkstuose ir šlapimo pūslėje, kiekvienas gausite po dvi tabletes per dieną.
B: -Atminkite, kad kelionėje jokių kėdžių ar taburečių nebus, vietoje jų galite panaudoti rastą arba akmenis.. Šlapintis einate kuo toliau nuo stovyklavietės...

Gera mums kalbėti apie išgyvenimą, kai turim visko ko mums reik, galim nusipirkti pačius geriausius išgyvenimo įrankius, bet tai tik deklaruojamas išgyvenimo menas, o tikras išgyvenimas yra kai esi vargšas ir pradedi nuo nulio.
Su gilia pagarba ir užuojauta noriu pranešti apie vieno išgyvenimo meno specialisto mirtį. Nežinau jo vardo, nei pavardės , o ir mačiau tik vieną kartą. Tas žmogus, tai čigonas, kuris apsigyveno be mano leidimo ir man nežinant tame pačiame rūsyje Preiloje, kuriame mes darėm inžinerinius bandymus. Jis ten slėpė visą savo turtą, kurį įgydavo net ir įstatymų draudžiamais keliais. Puikus išgyvenimo profesionalas žuvo gaisro metu tame pačiame rūsyje. Tegu jo atminimas mums tampa gera pamoka, kad tikras išgyvenimas yra ne juokai, kaip mes dabar apie tai galvojam.
P.s. Ta proga prašau atsiliepti visus, kurie gali padėti man sutvarkyti tuos griuvėsius. Organizuoju savaitgalio talka Preiloje, o tuo pačiu visokias pramogas (skaidrių ir filmukų peržiūra, keliones per kopas, vakaronę ir kitką...). Tai tarytum klubo gimtadienio repeticija ir puiki proga aplankyti Neringa nemokamai, aš sutinku apmokėti ekonomiško transporto išlaidas (tik ne lėktuvo), galiu nuvežti, suteiksiu nemokama nakvynę ir vaišes).

Planetoje Žemė pats svarbiausias išgyvenimo įrankis yra pinigai. Dažnai situacija tampa beviltiška, bet pinigai daro stebuklus:


Snieglenčių sporto mėgėjas Dominikas Podolsky už išgelbėjimą turėtų būti dėkingas tiktai pinigams. Tiesa, Vokietijoje gyvenančiam jaunam vyrui pinigai pagelbėjo neįprastu būdu – kai buvo padegti.

Neįtikėtina istorija šeštadienį nutiko Austrijos Hochcilertalio kalnų kurorte.

22 metų D.Podolsky apie 16 valandą vietos laiku nuo kalno leidosi slidininkų keltuvu, tačiau šis netikėtai buvo išjungtas.

Dešimties metrų aukštyje įstrigęs D.Podolsky kaipmat suvokė, kad keltuvas išjungtas iki kitos dienos. Spaudė net 18 laipsnių šaltis.

Šokti žemyn nesiryžo

Kaip tyčia, vokietis neturėjo ir mobiliojo telefono, o jo pagalbos šauksmų niekas negirdėjo.

„Svarsčiau, galbūt šokti žemyn, bet tuomet greičiausiai būčiau susilaužęs abi kojas ir mirtinai sušalęs“, – keblią situaciją prisiminė D.Podolsky.

Netrukus sutemo. Pasidarė dar šalčiau.

D.Podolsky karinę tarnybą yra atlikęs kalnuose, todėl prisiminė, kaip instruktoriai jį mokė kovoti su hipotermija.

Snieglentininkas susikišo rankas po pažastimis ir įtempė raumenis. Tačiau po kurio laiko turisto galūnės nutirpo.

Be to, D.Podolsky pradėjo snūduriuoti.

Lemtingieji 20 eurų

Tuomet vyras sugalvojo, kad žmonių dėmesį galėtų patraukti ugnis. Jis žiebtuvėliu padegė turimas popierines nosines, paskui nusitaikė į piniginės turinį.

Vokietis pradėjo nuo vizitinių ir restoranų nuolaidų kortelių, galiausiai perėjo ir prie banknotų. D.Podolsky pelenais iš viso paleido 80 ar 100 eurų.

Jaunas vyras buvo pastebėtas tiktai tuomet, kai padegė paskutinį turimą 20 eurų banknotą.

Nedidelę ugnį pastebėjęs sniego motociklo vairuotojas iškvietė pagalbą.

Į ligoninę nuvežtam D.Podolsky buvo suteikta pagalba, ir jis dar tą patį vakarą išvyko namo.

Žada kreiptis į teismą

D.Podolsky dešimties metrų aukštyje prakabojo maždaug 6 valandas.

Vokietis pareiškė greičiausiai paduosiąs į teismą keltuvą eksploatuojančią kompaniją.

Jos darbuotojai, prieš išjungdami keltuvą, nepatikrino, ar jame nėra žmonių.

Bendrovės atstovas atkirto, kad minėtu keltuvu nebuvo leidžiama leistis.

D.Podolsky esą greičiausiai nekreipė dėmesio į įspėjamuosius ženklus ir užtvarus.
http://www.lrytas.lt/?data=20100218&id= ... d=7&view=2

Lietuvių komanda sugebėjo ne tik nuvykti į Antarktidą kruizinių ledlaužiu (viskas įskaičiuota), pademonstruoti didelius išgyvenimo stebuklus, bet ir pasiekė du pasaulio rekordus. Vieną, tai lietuvių skaičiaus (28) rekordą, o antrą, kad jie dar su slidėm nuo kalno nučiuožė lenktyniaudami. Atšiauriomis Antarktidos sąlygomis apie 0 laipsnių oro jie maudėsi terminiuose karštuose geizeriuose. Dar jie pabuvojo ukrainiečių stotyje, kuri kiekvieną dieną priima keletą ekskursinių grupių iš Ukrainos. Pagaliau prie stulpo, kuriame yra jau keliolika rodyklių į Ukrainos miestus prikalta ir rodyklė į Lietuva, taip visiems laikams įamžintas Lietuvos vardas Antarktidos įsisavinimo istorijoje.
http://www.videopasaulis.lt/video/37792 ... yviai.html
Kas keliauja į Antarktidą?
„Į paslaptingiausią pasaulio žemyną vyksta žmonės iš įvairių šalių, skirtingo amžiaus bei interesų. Vieni jau seniai svajojo aplankyti baltąjį žemyną, kitiems tai yra gyvenimo kelionė, o tretiems puikus iššūkis padarysiantis gyvenimą dar įdomesniu. Tačiau visiems be išimties, tai didis nuotykis ir būdas patekti į istoriją“, – kalbėjo vienas iš ekspedicijos į Antarktidą organizatorių Algirdas Valantiejus.
http://www.15min.lt/naujiena/laisvalaik ... 301-141396
http://www.15min.lt/naujiena/laisvalaik ... 301-141721
Stebiu tai ir toks juodas pavydas ima. Kodėl mes to nesugalvojom ir nesusiorganizavom į Antarktidą urvų tyrinėti arba nardyti to užgesusio vulkano krateryje Juk tiek rėmėjų, sponsorių pasiruošę tam aukoti. Dabar jau pavėlavom. Žemynas atrastas, o jei norėsim tai jau už savus 4310 dolerių teks pirktis tą kruizą ir ekspedicija jau jo negalėsim pavadinti, o tik paprasta eiline agentūrų organizuojama kelione ir niekam neįdomūs busime.Reik ieškoti kitų būdų kaip patekti į istoriją.
Daugiau info apie kruizinį ekspedicijos laivą:
http://www.p-expeditions.com/index.php? ... =antarctic