Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra 2017 11 22, Tre 19:43



Atsakyti į temą  [ 23 pranešimai(ų) ] 
 Antra pamokėlė. Draugai 
Autorius Žinutė
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Antra pamokėlė. Draugai
-Kas yra tavo draugai? – Pasidomėjo Vaivorykštė.
Vernas negalvodamas pradėjo vardinti:
-Čiapajavas, Štirlicas, Petriukas, Ežiukas, Kindziulis.....
Vaivorykštė nebaigusi klausytis pertraukė jį:
-Palauk truputį, atmink, kokius tu turi draugus, toks ir pats esi. Su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi.
-Na, tai su kuo man draugauti, kad fantazijas galėčiau kurti?

-Gerai, eime, aš tave supažindinsiu su savo draugais. Štai - kopose vaikštinėja berniukas. Tai mažasis princas. Jo siela yra tiesiog nežemiška ir jis net lapę moka prisijaukinti. Jeigu nori daugiau apie tai sužinoti, keliauk į puslapį
http://prince.night.lt/princas/antraste.htm

-Aš ir mergaitę matau, kas ji?
-Tai Alisa. Ji keliavo į stebuklų šalį ir veidrodžių karalystę, mes jos keliones dar ilgai analizuosime kitų pamokėlių metu.

-Na, o tas žmogus, kuris smėlyje prie kopos kasa duobę, kas jis?
-Tai Alchemikas, jis atkeliavo iš toli, o čia ieško lobio, nežinodamas, kad lobis yra žymiai arčiau.
http://perkunas.vtu.lt/filosofija/alchemikas/

II UŽDUOTIS:
Padėkime susirasti Vernui draugų, iš kurių jis galėtų pasimokyti kurti Fantazijas.


2006 03 02, Ket 23:48
Aprašymas
Hado demonas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 09 07, Tre 12:51
Pranešimai: 751
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Sakyčiau, Vernui trūksta poros hobitų į kompaniją :wink:


2006 03 03, Pen 11:57
Aprašymas ICQ
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė 
Laura rašė:
Sakyčiau, Vernui trūksta poros hobitų į kompaniją :wink:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Hobitas


2006 03 03, Pen 12:35
Aprašymas
Hado demonas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 09 07, Tre 12:51
Pranešimai: 751
Miestas: Vilnius
Standartinė 
"Oloje po žeme gyveno hobitas"

Idealus draugas speleologui :lol:


2006 03 03, Pen 13:13
Aprašymas ICQ
Proteus anguinus
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 09 09, Pen 15:31
Pranešimai: 318
Miestas: Vilnius
Standartinė draugai ar seimininkai?
Tikriausiai ne vienas girdejo, kaip Sokolniki_RUDN be pasaipos pasakoja apie Iljuchino urvu sistemoje gyvenancia mergina (uz sifono). Kalba apie ja su pagarba - ji ten seimininke, ne speleologai. :shock:

Vernai, ka tavo pamokeles sako - kodel vieni zmones tai mato? Ka kalba zenklai?


2006 03 03, Pen 14:42
Aprašymas
Standartinė i draugus
Ko gero, Verno pasaulyje nepakeliui butu su Livingstonu Zuvedra, bet prie maniskio stalo jis sedi...


2006 03 03, Pen 15:21
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Re: i draugus
Svecias2 rašė:
Ko gero, Verno pasaulyje nepakeliui butu su Livingstonu Zuvedra, bet prie maniskio stalo jis sedi...


„-Nepyk ant jų, Flečeri. Išvydamos tave iš Būrio žuvėdros pakenkė tik pačios sau; vieną gražią dieną jos tai supras, jos praregės ir išvys tai, ką tu matai jau dabar. Atleisk joms ir padėk susivokti.“

http://mintys.lt/Richard_Bach_Dzonatana ... as_Zuvedra


2006 03 03, Pen 18:30
Aprašymas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 12 15, Ket 0:56
Pranešimai: 8
Miestas: kaunas
Standartinė 
minties ir dvasios kelionių palydovais galėtų būti Izmaelis ir jo mokinys


2006 03 03, Pen 20:15
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Re: draugai ar seimininkai?
Irena rašė:
Tikriausiai ne vienas girdejo, kaip Sokolniki_RUDN be pasaipos pasakoja apie Iljuchino urvu sistemoje gyvenancia mergina (uz sifono). Kalba apie ja su pagarba - ji ten seimininke, ne speleologai. :shock:
Vernai, ka tavo pamokeles sako - kodel vieni zmones tai mato? Ka kalba zenklai?

Labai norėčiau tau papasakot nuostabią legendą apie žavingą požemių karalaitę, kurią mato ne kiekvienas, tačiau pats jos nesu matęs ir netikiu, kad kiti ją matė. Toks yra sveiko proto žmogaus pasaulio suvokimas, vaikščiojančio ant žemės, o ne skraidančio padebesiais. Toks esu ir aš.
Tiesiog žmogus, pranėręs urve sifoną, patenka į kitą pasaulį, atitvertą nuo įprastinio sunkiai įveikiama kliūtimi. Menkiausias nelaimingas atsitiktinumas, menkiausia klaidelė gali atimti iš jo galimybę sugrįžti į žemės paviršių. Toje terpėje tam, kad išgyventum, turi stebėti aplinką, bandyti suvokti ten veikiančius dėsnius ir jėgas.
Tuo metu turime būti rimti ir susikaupę, juokaudami galime prisišaukti tik nelaimes. Tam, kad įvardinti ten tvyrančią paslaptį ir yra sugalvota legenda apie gražią merginą.
Galvodami apie ją ir prašydami jos palankumo, stebime urve vykstančius pokyčius ir pagal juos deriname savo veiksmus.
P.s. Atleisk, kad nuvyliau tave. Negaliu visą laiką pasakoti pasakų - rizikuočiau netekti man labai svarbaus šios mokyklėlės klausytojo Nerijaus.


2006 03 04, Šeš 11:21
Aprašymas
Proteus anguinus
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 09 09, Pen 15:31
Pranešimai: 318
Miestas: Vilnius
Standartinė Re: draugai ar seimininkai?
Vernas rašė:
Negaliu visą laiką pasakoti pasakų - rizikuočiau netekti man labai svarbaus šios mokyklėlės klausytojo Nerijaus.


As galvoju, kad cia nera pasaka. :evil: Bulgaru speleologai ieskojo zmoniu susidurusiu su neiprastais reiskiniais urvuose. Dare kazkokius tyrinejimus. Kad jau susisieke su mumis, pateike labai idomia versija (hipoteze) ... Bet cia as jau visai ne i tema nuo mokykleles. Nepyk, kad vis islendu, kaip Pilypas is kanapiu. Vernai - man idomiau su tavim padiskutuoti temomis, kur tu pats pateiki savo mintis.

Tik patvirtinai, kad visi, realistai ar svajotojai, tai vertina kaip ispejima ir butinuma susikaupti.


2006 03 04, Šeš 11:39
Aprašymas
Proteus anguinus
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 09 09, Pen 15:31
Pranešimai: 318
Miestas: Vilnius
Standartinė knygos
Ir dar labai idomu, ar atsiras tarp viso sito saraso knygu, kurinys tikrai sudrebines mano pasauleziura?

Nesimaivydama prisipazinsiu, kad visi kuriniai yra gerai zinomi ( o kai kurie dabar sakitomi n-taji karta, nes skaitomi balsu Liepai ir Ulai)
:D :D Bet nei vienas is ju nebuvo toks draugas ir mokytojas, kaip cia isvardinti.


nerasysiu, kas tai ... kol kas. Kiekviena diena uzeinu paziureti, gal jau yra. Smagu laukti!

:)


2006 03 04, Šeš 11:49
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Re: draugai ar seimininkai?
Irena rašė:
Vernas rašė:
Negaliu visą laiką pasakoti pasakų - rizikuočiau netekti man labai svarbaus šios mokyklėlės klausytojo Nerijaus.

As galvoju, kad cia nera pasaka. :evil: Bulgaru speleologai ieskojo zmoniu susidurusiu su neiprastais reiskiniais urvuose. Dare kazkokius tyrinejimus. Kad jau susisieke su mumis, pateike labai idomia versija (hipoteze) ... Bet cia as jau visai ne i tema nuo mokykleles. Nepyk, kad vis islendu, kaip Pilypas is kanapiu. Vernai - man idomiau su tavim padiskutuoti temomis, kur tu pats pateiki savo mintis.
Tik patvirtinai, kad visi, realistai ar svajotojai, tai vertina kaip ispejima ir butinuma susikaupti.

http://www.spauda.lt/history/polar/eskimos.htm
http://gyvas.sapnas.net/forum/phpBB2/vi ... 8998aaf982


2006 03 04, Šeš 12:04
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė 
ars rašė:
minties ir dvasios kelionių palydovais galėtų būti Izmaelis ir jo mokinys

"Aš svajoju, kad vienądien Homo aniums (dvasingas žmogus) užims aukščiausią vietą žmogiškosios evoliucijos piramidėje, žemiau palikdamas savo netobulą brolį Homo sapiens. Taip, dvasiniame ir kultūriniame vystymęsi mes teturime vienintelį kelią – nuo racionalumo iki dvasingumo. Kad tas kelias nebūtų toks duobėtas, reikia apsivalyti, kas dar nespėjo, ir kantriai mokyti savo širdį kalbėti bei girdėti. Būtent to mums linki ir "Izmaelio" autorius Daniel Quinn'as. "(Jonas Varza, Panevėžys)
http://www.lithuanian.net/trigrama/opin.htm
P.s. Nespėjau dar perskaityti šitos knygos.


2006 03 05, Sek 0:41
Aprašymas
Hado demonas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 09 06, Ant 21:49
Pranešimai: 956
Miestas: Vilnius
Standartinė Re: draugai ar seimininkai?
Vernas rašė:
Irena rašė:
Vernas rašė:
Negaliu visą laiką pasakoti pasakų - rizikuočiau netekti man labai svarbaus šios mokyklėlės klausytojo Nerijaus.

As galvoju, kad cia nera pasaka. :evil: Bulgaru speleologai ieskojo zmoniu susidurusiu su neiprastais reiskiniais urvuose. Dare kazkokius tyrinejimus. Kad jau susisieke su mumis, pateike labai idomia versija (hipoteze) ... Bet cia as jau visai ne i tema nuo mokykleles. Nepyk, kad vis islendu, kaip Pilypas is kanapiu. Vernai - man idomiau su tavim padiskutuoti temomis, kur tu pats pateiki savo mintis.
Tik patvirtinai, kad visi, realistai ar svajotojai, tai vertina kaip ispejima ir butinuma susikaupti.

http://www.spauda.lt/history/polar/eskimos.htm
http://gyvas.sapnas.net/forum/phpBB2/vi ... 8998aaf982


Daugelio tautų (tame tarpe ir eskimų) legendos byloja apie didelę angą Šiaurėje ir rasę, gyvenančią po Žemės pluta. Eskimai sako (Dr.Senn), kad jų protėviai atėjo iš šiaurės, iš to rojaus, nepaprasto grožio šalies - kur niekad neužšąla ežerai, įvairiaspalviai paukščiai sklando danguje. Kaip kitaip paaiškinti, kad eskimai nepriklauso jokiai kitai etninei žemės grupei.

Skandinavai pasakoja apie nuostabią šalį toli šiaurėje vadinamą "Ultima Thule". Ar tai ne tas paslaptingas admirolo Byrd kraštas, didžiosios nežinomybės centras?

Tikriausiai prancuzai tuo pačiu tikslu organizuoja keliones į Pietinę Patagoniją arba į pietinę Ultimą:
http://www.speleo.fr/ultima/


2006 03 06, Pir 14:13
Aprašymas WWW
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 12 15, Ket 0:56
Pranešimai: 8
Miestas: kaunas
Standartinė 
verta susipažinti su filoSOFIJOS, mažos ir smalsios mergaitės žmonijos mastymo istorijos pažinimo įspūdžiais, jos PASAULIU.


2006 03 06, Pir 15:33
Aprašymas
Proteus anguinus
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 09 09, Pen 15:31
Pranešimai: 318
Miestas: Vilnius
Standartinė Upė
Pamokėlių sarašas ilgėja, taigi nebelaukiu - rašau savo mintis. Urvas yra upės vaga... Jis yra rezultatas, pasekmė. Vanduo kantrus, jis kuria stebuklą, kuris mus sieja ...

http://www.rasyk.lt/index.php/fuseactio ... iew;id,978

Recenzijos ištraukėlė, kuri geriau už mane kalba apie tai:
"Keltininkas Vasudeva – be mokytojų, be išminčių, tiesiog savo gyvenimo ir stebėjimo eigoje jis išmoksta mylėti ir tampa pavyzdžiu Sidhartai. Savotišku jo mokytoju, kaip ir upė. Ar ne keista, kad tiek apkeliavęs ir išklausęs protingų žodžių, gyvenęs su samanais, klausydamas jų mokslo, Sidharta daugiausia išmoksta iš tylaus romaus keltininko? Ar tai ne ženklas, kad ėjimas link Nirvanos slypi kiekviename iš mūsų, kad tai užgimęs jausmas, ir jo nereikia mokytis iš kitų, o tiesiog stengtis pažadinti save patį?"


2006 03 06, Pir 18:44
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė [J.Erlickas] adaptavo Vernas
Jūs manot, ponas, rymantis ant stogo, naujų kelių mums ieško?
O anas, žvelgdamas nuo tilto, senelių žiemojimu susirūpinęs?
O va tas, kuris ant bokšto virvę riša, bene supynes vaikučiams dirbs?
Ak, sakau, negalima dar taip pasikliauti mūsų žmonėmis, juk tai speleologai taip laisvalaikį leidžia.

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2007 12 09, Sek 19:28
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Re: Antra pamokėlė. Draugai
Egio pasisakymą perkeliu čia:
-Esu priekabus zodziams, bet pries keleta dienu gautos mintys man labai patiko:

Jorge Luis Borges

Apokrifinės evangelijos fragmentai
3. Nelaimingi turintys vargdienio dvasią; kas jie buvo ant žemės, tuo bus ir po žeme.
4. Nelaimingi raudantys, nes jie jau neatpras nuo savo vargano verksmo.
5. Palaiminti žinantys, jog kančia nepelno šlovės karūnos.
6. Neužtenka būti paskutiniam, kad vieną dieną taptum pirmas.
7. Palaiminti neperšantys savos tiesos, nes niekas nėra teisus, arba visi teisūs.
8. Palaimintas, atleidžiantis kitiems ir atleidžiantis pačiam sau.
9. Palaiminti romieji, nes jie nenusižemina iki nesantaikos.
10. Palaiminti nealkstantys teisumo; jie žino, kad mūsų lemtis, žiauri ar gailestinga, yra atsitiktinumas, kurio nenuspėsi.
11. Palaiminti gailestingieji; jie laimingi gailestingumu, o ne tikėjimu, kad jiems bus atlyginta.
12. Palaiminti tyraširdžiai, nes regi Dievą.
13. Palaiminti persekiojami dėl teisumo, nes jų teisumas jiems svarbesnis už jų žmogiškąją dalią.
14. Nė vienas žmogus nėra žemės druska; nė vienas žmogus kurį nors gyvenimo mirksnį nebuvo ja ir nebus.
15. Tegu dega žiburys, nors nė vienas žmogus jo ir nematytų. Dievas pamatys.
16. Nėra nepažeidžiamų Įstatymų: nei tų, kurie iš manęs, nei tų, kurie iš pranašų.
17. Kas žudys dėl teisumo ar tikėdamas savo teisumu, nebus kaltas.
18. Žmonių darbai neverti nei pragaro ugnies, nei dangaus palaimos.
19. Nejausk neapykantos savo priešui; jeigu jo neapkęsi, iš dalies tapsi jo vergu. Tavo neapykanta niekada nepranoks tavo sielos ramybės.
20. Jeigu tavo dešinioji ranka gundo tave nusidėti, atleisk jai; štai tavo kūnas, štai tavo siela, ir sunku arba neįmanoma nubrėžti ribą, kuri juos skiria...
24. Nesididžiuok savo teisumu; nėra žmogaus, kuris dienai baigiantis nebūtų daug kartų melavęs iš gerų paskatų.
25. Neprisiekinėk, nes kiekviena priesaika – gražbylystė.
26. Priešinkis piktam, tačiau be baimės ir pykčio. Jei kas tau užgautų dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą, jei nejauti baimės.
27. Aš nekalbu nei apie kerštą, nei apie atleidimą; užmarštis – vienintelis kerštas ir vienintelis atleidimas.
28. Daryti gera priešui yra teisingųjų amatas, jis nėra sunkus; mylėti priešą –¬ angelų, o ne žmonių dalia.
29. Daryti gera priešui – geriausias būdas patenkinti savo tuštybę.
30. Nekrauk sau lobių žemėje, nes lobis – dykinėjimo, o dykinėjimas – liūdesio ir nuobodulio šaltinis.
31. Manyk, kad yra teisūs ar bus teisūs kiti, o jeigu ne tavo tiesa, – nekaltink savęs.
32. Dievo malonei žmonės prilygti negali; jis seikėja juos kitu saiku.
33. Atiduok šventenybes šunims, barstyk savo perlus kiaulėms; kiekvienam atiduok, kas jam priklauso.
34. Ieškok dėl laimės ieškoti, o ne dėl laimės rasti...
39. Vartai renkasi žmogų, o ne žmogus.
40. Nespręsk apie medį iš jo vaisių, o apie žmogų – iš jo darbų; jie gali būti geriausi arba blogiausi.
41. Niekas nestato ant uolos, o tik ant smėlio; žmogaus priedermė statyti, tarytum smėlis būtų uola...
47. Laimingas vargdienis be pagiežos ar turtuolis be puikybės.
48. Laimingi turintys drąsuolio dvasią, ramia širdim sutinkantys pergalės šlovę ar pralaimėjimo gėdą.
49. Laimingi širdin įsidėję Vergilijaus ar Kristaus žodžius, nes jų šviesa apšviečia jų dienas.
50. Laimingi mylintys ir mylimieji, ir galintys apsieiti be meilės.
51. Laimingi laimingieji.

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2008 01 29, Ant 21:49
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė JORGE LUIS BORGES
Iš tų minčių man labiausia patiko:

" 34. Ieškok dėl laimės ieškoti, o ne dėl laimės rasti..."

Jau daug metų su tokiu požiūriu keliauju, man svarbu pats procesas ir nepatinka, kad kiti nurašo visą ekspediciją, nes nepavyko surasti gilaus urvo arba nepasekė užplanuoto gylio. Man įdomūs visi urvai ir karstiniai procesai, tai yra gamtos stebuklai, kurie yra labai pažeidžiami ir saugotini, todėl ten neturi būti lenktynių, rekordų siekimo, varžybų ir kitokios kovos arena. Tą ką pamatome ir pajuntame kelionėse, tai lieka mūsų vidiniam pasaulyje ir jį formuoja.

"Žmogus užsibrėžia nupiešti pasaulį. Metams bėgant jis pripildo erdvę provincijų, karalysčių, kalnų, urvų, įlankų, laivų, salų, žuvų, būstų, įrankių, žvaigždžių, arklių ir žmonių atvaizdais. Prieš pat mirtį jam atsiskleidžia, kad šis kruopštus linijų labirintas vaizduoja jo veidą."
JORGE LUIS BORGES

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2008 01 29, Ant 21:52
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Tartaro valdovas
Noriu padėkoti aidui, kad jis mokina mus graikų mitologijos susijusios su požeminiu pasauliu.

Paveikslėlis

http://lt.wikipedia.org/wiki/Tartaras

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2008 12 20, Šeš 3:07
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Китаец живёт в пещере 40 лет и мечтает о домике
Пещера арочного типа длиной около 20 м и шириной 30 м уже около 40 лет служит домом 80-летнему Ли Гаобану. Он выращивает овощи, получает от властей 100 юаней ($14) в месяц и мечтает переселиться в дом с дверьми и окнами.

Paveikslėlis

В пещере у Ли, расположенной в районе Фэйтяньшань города Чэньчжоу провинции Хунань, есть каменный стол, каменная кровать и каменная печь. Местные жители зовут его «пещерный дедушка» и часто приносят еду, вещи и деньги.

О своей судьбе он рассказывает очень неохотно и не много. Но судьба у него явно не сложилась. Раньше он работал на шахте, а потом ушёл оттуда и приехал в этот район.

По словам его односельчан, он просил подаяние и занимался мелким воровством, за что его часто сильно били. Постоянного жилья у него не было и в какое-то время он поселился в пещере.

Несмотря на столь преклонный возраст, здоровье у Ли очень хорошее, он сам обрабатывает небольшой участок земли и даже в холодную погоду плавает в реке.

«Я хочу, чтобы у меня на берегу речки был домик с дверью, окнами и замком. Во время дождя там бы не было холодно, и в мае-июле не было бы комаров, а также никто бы не смог украсть мои вещи», — поделился Ли своим самым заветным желанием с корреспондентом местной СМИ.
http://www.epochtimes.com.ua/ru/article ... 23147.html

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2011 02 23, Tre 20:27
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Platelis, Kornelijus. Karstiniai reiškiniai
Eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010.


Speleologai


Tada apsirūpinom virvėm,

vandeniui nelaidžiais žibintais,

pasiėmėm dar kelis būtiniausius daiktus

(ne knygas, kaip ten kad klausia: kokią

pasiimtumėte į negyvenamą salą,

ar kokį nors mėnulį? ne,

mes jokių nepasiėmėm)

ir nusileidom į požemius.

Juodas vanduo, aklos žuvys, trumpi aidai.

Jokių najadžių grotų ūksmėj. Jokių

idėjų ant sienų. Gal visos jos liko knygose,

kurių nepasiėmėm? Kurias pamiršome.

Jautėmės apgauti –

kiekvienas regėjome daug ką,

bet vaizdai, regis, buvo skirtingi.

Todėl negalėjome susitarti,

sukurti mokslo, pakloti

speleologijos pagrindų.

O gal kad buvom mėgėjai

be išankstinių įsivaizdavimų,

kurie paaiškintų, kas mus supa?

O supo tiktai tamsa,

raižoma žibintuvėlių pluoštų.

Paskui sumigom ant plausto

nuo kažkokių garų,

ir upė kažkaip mus išnešė į paviršių.

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2011 12 24, Šeš 12:17
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Paulo Coelho švenčia 65-ąjį gimtadienį
Būsimasis rašytojas pasaulį išvydo 1947 m. rugpjūčio 24 d. Brazilijos sostinėje Rio de Žaneire. Inžinieriaus ir namų šeimininkės šeimoje augančiam berniukui nuo pat gimimo buvo kalama į galvą, kad turi sekti tėčio pėdomis arba įgyti rimtą ir solidžią specialybę. Ir kaip buvo sukrėsti gimdytojai, kai sykį parėjęs iš jėzuitų mokyklos mažasis Paulo pareiškė būsiąs rašytojas. Keletą dienų mama verkė į prikyštę ir nutarė sūnų perkalbėti. Ji uždavė būsimam plunksnos meistrui klausimą, ar šis bent nutuokiąs, ką reiškia būti rašytoju. „Jis nešioja akinius ir nesišukuoja plaukų, be to, turi teisę ir netgi pareigą būti nesuprastas savo kartos“, – žodis į žodį nuostabiojo kūrinio „Alchemikas“ autorius prisimena dar mokyklos laikais savo išpyškintą frazę.
Deja, tėvams tokie ir panašūs sūnaus posakiai bei nedingstantis noras lieti mintis popieriuje nepasirodė šmaikštūs. Vos baigęs dvylika klasių, septyniolikmetis svajotojas P. Coelho atsidūrė psichiatrijos ligoninėje... Taip, supratote visiškai teisingai – tėvai nutarė „išgydyti“ sūnų nuo rašymo.
Dienos palatoje be rankenos
„Nebuvau pats klusniausias psichiatrijos ligoninės pacientas, – atvirauja. – Trejetą kartų buvau pasprukęs, bet gailėdamas mamos ir nenorėdamas matyti jos ašarų sugrįžęs „ištempiau“ ten net dvejus metus.“ Laikas, praleistas minkštoje palatoje be rankenos, iš tiesų „išėjo į naudą“. Grįžęs į namus, P. Coelho vengė kalbėti apie savo svajones ir paklusniai įstojo studijuoti teisės. „Dabar žiūrėdamas į šią situaciją suvokiu, kad tėvai nenorėjo man pakenkti, jie tiesiog nežinojo, ką su manimi daryti, tik taip suvokė galintys mane išgelbėti“, – viename interviu atviravo P. Coelho. Viso pasaulio džiaugsmui, jaunasis svajotojas nebuvo išgelbėtas. „Pagerėjimas“ buvo laikinas. Ištvėręs tarp kostiumuotų, be galo rimtų teisės studentų vos vienus metus, jaunasis maištininkas susikrovė mantą ir neatsisveikinęs su gimdytojais patraukė ieškoti laimės.
Klajojančio hipio keliai P. Coelho vedė per Pietų ir Šiaurės Amerikas, Meksiką, Europą. Bendraudamas su įvairių kultūrų, amžių, socialinių sluoksnių žmonėmis, būsimas plunksnos meistras baigė gyvenimo universitetą ir pasisėmė rašytojui reikalingos išminties. „Neretai pats stebėdavausi, iš kur manyje randasi vienas ar kitas bruožas, mintis, poelgis. Kai kurie dalykai, manau, buvo nulemti paties laikmečio.“
Štai 1960-aisiais būsimasis garsus literatas neslepia atradęs marichuaną, kuri suteikė drąsos ir įkvėpimo pradėti rašyti. Tiesa, dar ne knygas. Grįžęs po klajonių į gimtinę, P. Coelho ėmė kurti dainų tekstus tokioms žvaigždėms kaip Elis Regina, Rita Lee ir brazilų dievaičiui Rauliui Seixasui.
Magija ir satanizmas
Darbas su be galo populiariu labai savotišku dainininku atvedė vis dažniau popieriuje žodžius dėliojantį P. Coelho į keistą „Alternatyviąją draugiją“. Jos nariai neigė kapitalizmo vertybes, aukštino individo laisvę, teises, asmenybės saviraišką. Draugijos susibūrimuose buvo praktikuojamas satanizmas ir juodoji magija. Tiesa, labiau simboliškai. Pasak rašytojo, jie tiesiog įdomiai leido laiką. (Vėliau P. Coelho šį gyvenimo tarpsnį aprašė romane „Valkirija“.)
Bet neužbėkime įvykiams už akių. Iki tol P. Coelho spėjo dalyvauti leidžiant komiksų žurnaliuką, kuriame buvo pašiepiamas kapitalizmas ir aukštinama žmogaus laisvė. Už tai jam buvo pateikti kaltinimai ir grėsė kalėjimas. Šiuo atveju labai pravertė patirtis psichiatrijos ligoninėje... Pasinaudojęs šia biografijos detale, jis išvengė rimtų kankinimų ir bausmės...
Gyvenimas P. Coelho pasiūlė dar ne vieną akibrokštą. Jis dirbo aktoriumi, žurnalistu, teatro režisieriumi ir dar daug kuo. Galop viską metė. Pasak rašytojo, kad ir ko griebdavosi, niekas jam neteikdavo pilnatvės jausmo. „Aš buvau savotiškai laimingas, dariau tai, kas man garantavo duoną ir vandenį. Dirbau, turėjau žmogų, kurį mylėjau, turėjau pinigų, bet nebuvau įgyvendinęs savo svajonės. Kad ir ko imdavausi, jaučiau, kad man kažko stinga“, – prisiminimais dalijasi rašytojas. Galiausiai Paulo Coelho visko atsisakė ir nutarė vykti į piligriminę kelionę.
Kelias į save
Ispanijoje besidriekiantis kelių šimtų kilometrų Santjago de Kompostela kelias sutraukia būrius ne tik tikinčiųjų, bet ir norinčiųjų atrasti vidinę ramybę. Šiai kategorijai priklausė ir P. Coelho, kai 1986 m. leidosi piligrimų takais. „Buvo atėjęs metas iš esmės pakeisti savo gyvenimą. Turėjau įvairių įsipareigojimų kitiems, bet nebegalėjau nutildyti ir vidinio šauksmo – nenumaldomo poreikio rašyti“, – nelengvus laikus prisimena brazilas.
Kelias dešimtis dienų trukusioje kelionėje P. Coelho pagaliau pasiekė dvasinį nušvitimą. Ne, nieko bendra su religija jis neturėjo – tiesiog ilgai neradęs sielos ramybės rašytojas nurimo. „Jaučiausi tarsi iš naujo gimęs, galvoje nebuvo jokių pašalinių minčių. Baigęs kelionę, sau ir kitiems galėjau garsiai pareikšti: aš visada žinojau, kad mano Asmeninė Legenda yra rašyti“, – šypteli visame pasaulyje skaitomų knygų autorius.
Pasirodo, tereikėjo mažučio ženklo, siųsto iš aukščiau, kad surastų drąsos eiti jam skirtu keliu. Tuo mažučiu ženklu tapo plunksna. „Prižadėjau sau, kad jei eidamas piligrimų takais rasiu baltą paukščio plunksną, gyvenime daugiau neužsiimsiu jokia kita veikla, tik rašysiu“, – pusiau juokais, pusiau rimti kalba rašytojas. Ką gi, belieka padėkoti tam laiku ir vietoje pasipainiojusiam sparnuočiui, kad genialaus rašytojo piligriminė kelionė buvo sėkminga.
Grįžęs iš dvasinių ieškojimų, P. Coelho metė visus pašalinius darbus ir kaip ir buvo užsibrėžęs griebėsi plunksnos. Deja, pirmoji knyga, išvydusi dienos šviesą nesulaukė didelio populiarumo. „Pragaro archyvai“ buvo sutikti skeptiškai ir greitai pamiršti. Rašytojas nesėkmę taip pat greitai pamiršo. Pirmas prisvilęs blynas nė kiek neatvėsino jo užsidegimo.
Alchemikas
Netrukus P. Coelho su „Alchemiko“ rankraščiu pasibeldė į mažutės leidyklėlės Brazilijoje duris. Redaktorius, perskaitęs būsimą knygą, nebuvo itin sužavėtas, bet sutiko išspausdinti kelis šimtus egzempliorių. Jausdamas, kad knygą turi perskaityti kur kas daugiau žmonių, P. Coelho perėjo dar keletą leidyklų, kol galiausiai gavo patvirtinimą, kad jo knyga puikuosis tarp perkamiausiųjų. Pamažu tūkstančiai „Alchemikų“ pasklido po Braziliją. Rytų išminties kupiną kelionę į savo Sielą troško perskaityti vis daugiau žmonių. „Alchemikas“ tapo perkamiausia knyga Brazilijoje, pradėta versti į kitas užsienio kalbas. Daugelyje šalių perkamiausių knygų dešimtukai ar šimtukai dar ir dabar neapsieina be šio kūrinio.
Tiesa, 1988 m. sukūręs šį perlą, P. Coelho neužsnūdo ant laurų. Jis užsibrėžė tikslą kas dveji metai pristatyti po novelę. Taip skaitytojus pasiekė daugybė „gardėsių“: „Piligrimas“, „Penktasis kalnas“, „Veronika ryžtasi mirti“, „Prie Piedros upės – ten aš sėdėjau verkdama“, „Vienuolika minučių“, „Demonas ir panelė Prym“, „Zahiras“ ir kt.
Kol pasaulis susižavėjęs sklaidė P. Coelho šedevrų puslapius, nesnaudė ir Holivudas. Kino kompanija „Warner Bross“ ekranizavo „Alchemiką“ ir „Veronika ryžtasi mirti“, rengiamasi filmais paversti ir dar keletą romanų.
65-ąjį gimtadienį švenčiantis vienas grasiausių brazilų savo šlovės nesureikšmina. „Esu laimingas ne dėl to, kad tapau žinomu autoriumi. Džiaugiuosi, kad užsiimu ta veikla, kuri man buvo nulemta iš aukščiau. Gaila, kad iššvaisčiau nemažai laiko, kol atsidūriau savo kelyje, todėl skubu rašyti. Dar tiek daug liko nepasakyta“, – intriguoja P. Coelho – žmogus, pašauktas rašyti.
Ar žinote, kad…
• „Alchemikas“ yra išleistas daugiau nei 67 kalbomis 120 šalių ir visur turėjo nepaprastą pasisekimą (parduota daugiau nei 65 mln. egz.).
• Kūrinys įrašytas į Guinnesso rekordų knygą kaip išverstas į daugiausia kalbų (71) autoriui tebesant gyvam.
• P. Coelho yra visų laikų daugiausia knygų pardavęs brazilų (portugalų kalba) rašytojas.
• Rašytojas yra pelnęs daugybę apdovanojimų, tarp jų 2000 m. įteiktas Prancūzijos garbės legiono ordinas ir 2006 m. Bulgarijos prezidento garbės ordinas.
• 1996 m. P. Coelho įkūrė savo vardo fondą, kuris remia skurstančius vaikus ir senjorus.
• Kaip taikos pasiuntinys ir skleidėjas rašytojas dalyvauja daugybėje JTO projektų.
• Laisvalaikiu rašytojas mėgsta stebėjo futbolo rungtynes.
• Dainininkė Madonna viešai yra pareiškusi, kad „Alchemikas“ yra jos mėgstamiausia knyga.
• P. Coelho knygų parduota 86 mln. 150 pasaulio šalių.


Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/ji24/straipsnis/iva ... z24RzWEtoJ

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2012 08 24, Pen 11:30
Aprašymas
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 23 pranešimai(ų) ] 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007