Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra 2017 12 15, Pen 20:34



Atsakyti į temą  [ 6 pranešimai(ų) ] 
 Septinta pamokėlė. Svetimi laiškai 
Autorius Žinutė
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Septinta pamokėlė. Svetimi laiškai
Alice was beginning to get very tired of sitting by her sister on the bank, and of having nothing to do: once or twice she had peeped into the book her sister was reading…..

Alisa yra labai smalsi - ji ne tik nori perskaityti savo sesers laiškus, bet ir nekantrauja apie tai, ką sužinojo, papasakoti kitiems.
VII UŽDUOTIS. Parodykime savo draugų laiškus, siųstus jums. Žinoma, jeigu šių laiškų autoriai tam neprieštarauja.


2006 03 05, Sek 16:11
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė 
Alisos sesuo: ką tu čia dabar?...Taigi tai bus blogas pavyzdys!
Alisa: Džekas Londonas paliko 2000 laiškų po savo mirties, ir daugelis jų pateko į spaudą.
Alisos sesuo: taip, po mirties! Tai, tikriausiai, buvo net ne jo paties noras...
Alisa: jeigu yra kitas pomirtinis gyvenimas, tai koks skirtumas...
Alisos sesuo: na, tikiuosi kalbi apie tokius laiškus, kuriuose nagrinėjami egzistenciniai klausimai... Maniau, jog sakysi - negražu mintis, skirtas vienam žmogui, atskleisti viešai...
Alisa: kiek ir kokius laiškus atskleisti - kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas. Mane domina tik laiškai apie meilę: žmonėms, kalnams, urvams....
Alisos sesuo: meilė urvams? Tai kas kita :) O tu norėtum, jog kitiems atskleisčiau tavo laiškus!?
Alisa: jeigu iš jų negalima identifikuoti manęs - taip.
Alisos sesuo: tai tarsi išdavystė... Aš suprantu, tu jau įsijautei į savo minties tėkmę, ir tau dabar sunku suprasti....
Alisa: reikia labai gerai atrinkti, kas yra tik tavo nuosavybė, o ką vertėtų sužinoti visiems.
Alisos sesuo: tai tarsi perliukas, kurį norėjai/au išsaugoti tik vienam žmogui, antraip tai būtų panašu į komerciją.
Alisa: tai tik pasidalinimas savo laime su kitais.
Alisos sesuo: tai panašu į didžiavimąsi: žiūrėkit, kaip mane myli...
Alisa: tik atvėręs savo mintis, gali įeiti į kitų žmonių širdis.
Alisos sesuo: tai kam tau tų žmonių širdys, pasiektos tokiu būdu? Laiškai - intymus dviejų žmonių protų ir jausmų žaismas.


Paskutinį kartą redagavo Vernas 2006 03 05, Sek 16:20. Iš viso redaguota 1 kartą.



2006 03 05, Sek 16:14
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Svetimas laiškas Nr.1
Na ir uzdavei rebusa, dabar naktim neuzmiegu begalvodama, ko reikia
turet, norint but speleologu. Maniau, visur pakanka didelio noro, o
toliau viskas savaime susidelioja :)) Tik ar uztenka to noro, ypac kai
tai yra asmenine uzgaida ir priestarauja visatos desniams? Pavyzdziui,
jei mano yra "noras", prailginti urva, nes ten pro plysi matosi, kad
giliau kazkas yra, nors anga tokia mazyte, kad pralysti neimanoma
niekam. As, zinoma, del savo smalsumo, egoistiniu ambiciju, kalsiu,
drosiu ir sprogdinsiu, nes galbut urvas atskleis kita-gilesni
praejima... O urvas grazus toks koks yra, ir jis galbut nenori, kad
kiekvienas listu i jo vidu, bandydami apsviesti kiekviena slapta
vietele. Kad ta slapta vieta, kad ten amziu amziais sukurtas grozis,
taip kaip jis tai suvoke, taptu eiline nusliaziota-isdarkyta vieta. Ir
butent del to, kad man norejosi daugiau ir butent todel, kad maniau,
kad jis tik negyva uoliena, kuria galiu sprogdinti, nes man trukdo
praeiti... Nes tikslas pateisina priemones. Tik ar tikrai?
Ir kodel zmogus nemoka tokio grozio kurti?


2006 03 05, Sek 16:18
Aprašymas
Standartinė 
Žmones klausia: Ar būtina tyrinėti urvus??
Aš klausiu: Ar yra alternatyva, netyrinėjant urvų, susidurti su savo vidinėmis galiomis?

„Kodėl urvų tyrinėjimas tavo pasaulėjautoje sutapatinamas su žmogiškosios esybes tyrinėjimu? Bet gi kiekvienas turi atrasti savo būdą pažinti save patį? Ar tikrai visko padės išmokti vienatvė urvo gelmėje? Sutinku, kad tokiu būdu atskirtas nuo realaus, kasdien jį supančio pasaulio, žmogus turi daugiau laiko pažinti save be to pasaulio įtakos, dažnai gniuždančios, neigiamos visomis prasmėmis. Ar pažinus save bus lengviau grįžti į savo kasdieninį pasaulėlį? Nemanau. Nes stipriau pajusi savo sielos prigimties galias. Gal jau nebegalėsi jaustis laimingas čia, turėsi neišvengiamai grįžti i urvus -
savo energijos pažinimo šaltinį? Kodėl tada visi ar dauguma žmonių nori sukurti savo socialinį urbanistini rūbą, taip trokšta ir siekia jo, o negrįžta prie savęs pažinimo?"


2006 03 05, Sek 23:00
Standartinė 
Skaudama širdimi pateikiu šį laišką, jis yra man labai brangus:

"Kai išėjome į pirmą žygį, buvo nuostabu. Pamačiau tiek stulbinančio grožio, apie kurį net įsivaizduoti negalėčiau, o jis yra taip arti. Mačiau tiek gamtos paveikslų, jos didybės ir subtilaus grakštumo įsikūnijimų ...#
Kai pamačiau tą akmenį, jo plokštuma lyg spindėjo, ji traukė prie savęs. Kaip nugruntuota drobė laukia teptuko prisilietimo, taip šis akmuo leidosi liečiamas, glostomas smilčių, jis pats inspiravo jų judesius, piešinių formą. Jo paviršius, glotnus ir šiltas, pats vedė mano ranką ...#
Tai, ko taip ilgai laukiau, buvo taip arti, mintys piešia vaizdus, kurių negalėjau sulaikyti. Tai rankos, kurios slydo akmens kūnu, pirštai , kurie rasdavo mažytes švelnias raukšleles – tokios būna tik prie žmogaus akių...Deja, jaučiau ir randų, bet nežinojau, ką jie reiškia...
Smėlis kuteno akmens kūną, kuris lyg užmigo čia, prie vandens. Atrodė, kad jis sąmoningai rado šią vietą – juk čia arčiausiai bangų ošimas, iš čia negali jo negirdėti, negali nesigėrėti juo.
Paslaptingojo kūnas – stiprus. Atrodo, niekas negali jo iš čia patraukti be jo paties noro, o akmuo užsispyrusiai guli ant bangų slenksčio, nejausdamas jų rūstybės. Jis nesiekia bristi toliau, jam užtenka tos gaivos, kurią bangos pačios jam atneša. Jos lyg saugo jį ...
Balta pieno puta atridenančios bangų keteros aptaško akmenį, bet atrodo priėjau per arti, nes jas užstojau. Dabar jos liečia mano kojas. Atsisėdu ant kelių ir jau jaučiu, kaip vandens lašeliai slysta mano nugara, o kojų pirštai pradeda šalti nuo nuolat drėkinamų akmenukų jo papėdėje. Bangos pasiekia mane, bet nebegaliu atsitraukti nuo akmens. Sekundei prisiglaudžiu prie jo. Jis karštas, o gal taip tik atrodo?
Akmens plati krūtinė degino, bet tai buvo kažkoks vidinis karštis, gal jo, o gal tik mano savitaiga. Pradėjau barstyti smėlį ant jo kiek pasvyros plokštumos. Smiltės biro lėtai, aš beveik nelenkiau rankų ir pats vėjas išgrusdavo smėlį man iš delnų. Kodėl mano minčių jis nelietė? Kodėl jų nevijo lauk? Nežinau, kur slypi atsakymas, bet norėjosi piešti. O kaip tai daryti su smėliu. Ir dar vėjas, kuris neleido varžytis su juo ir savaip taisė mano braukiamas linijas. Tada į pagalbą pasitelkiau daugiau smilčių, pyliau iš jų pylimėlius ir drėgnais pirštais paskirstydavau į nedidelių plokštumų kontūrus. Ar matai, kas gavosi? Tarp akmens papėdėje esančių akmenukų pastebėjau kriauklytes. Nežinau, ar jų buvo daugiau, bet mačiau tik keturias. Ar supranti, apie ką galvojau? Gali spėti, ką reiškia kiti ženklai. Neapsiriksi pamatęs ten saulę, valteles, plunksnas ir rankas, debesėlį ir angeliuką, ir dar…
Viename tu klysti – lapas niekada nebūna tuščias. Drobė, kuri dar neturi spalvų, vis tiek jas jaučia. Veikia įsivaizdavimo galia – matai tai, ko dar nėra. O pagrindas, ant kurio tai gali būti atvaizduota, yra kaip įkvėpimas. Tada jauti: čia ir dabar. Tai abipusė trauka – mintys randa savo įsikūnijimo objektą. Gal būt, tiesiogine prasme tuščias lapas – mums tik vizualiai matomas tuščias, bet yra kažkoks jutimas, kokie atvaizdai bus ant jo. Taip fantazija turi išraiška, kaip ir tikslas randa sau kelią.
Ta kelionė buvo nuostabi. Nesibaigiantis jūros krantas įkvėpia eiti tolyn. Skirtingi kranto vaizdai, pakeičiantys vienas kitą – jokios monotonijos – rieduliai, maži paplūdimiai, didžiuliai smėlynai, statūs ar užgriuvę jų šlaitai, įlankos ir ragai. Visi šie įspūdžiai – nepamirštami,.....#
Nežinau, ar tas keistas akmens vaizdinys leido tau nors kiek pajusti tai, ką įdėjau į jį, ar pasirodė tau kaip beprasmiškas, nieko nesakantis…#"
Pastaba:
...# - tekstas sutrumpintas


2006 03 06, Pir 12:08
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė 
"siaip apie laiskus - nenoriu forume rasyti, bet ideja baisiai prasta... nesvarbu, kieno jie, bet laiskas ir yra laiskas. tai jau antipamoka, na, palik zmonem nors ka nors svento? a?"


2006 03 09, Ket 10:28
Aprašymas
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 6 pranešimai(ų) ] 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007