Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra 2017 12 15, Pen 20:51



Atsakyti į temą  [ 15 pranešimai(ų) ] 
 Valentino diena. Kovo 8 d. ir kt šventės. 
Autorius Žinutė
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Valentino diena. Kovo 8 d. ir kt šventės.
Sunkiai, bet pagaliau suradęs kelią speleologas išlindo iš urvo, kelias dienas niekaip negalėjo surasti išėjimo ir štai pagaliau pasirodė šviesa. Kai jis išlindo iš urvo šypsena greitai dingo nuo jo lupų. Priešais jį stovėjo ietimis ginkluoti papuasai. Šalia griežtai atrodančio vado stovėjo pasakiško grožio pusnuogė mergina. Aišku buvo, kad tai vado dukra.
-Viskas, jei nieko dabar nepadovanosiu, tai jie mane užmuš,- vargšelis išsitraukė virvagalį, mikliai užrišo mazgelį ir gavosi gražus žiedelis, tada priėjo prie merginos ir užmovė jai ant pirštelio.
- Tu protingas,- pasakė vadas,- gal gali man perduoti savo žinias? Prašyk iš manęs ko nori.
-Noriu, kad jau šiandien iškeltum man ir savo dukteriai vestuves, tai visą savo patirtį ir žinias sutinku tau perduoti.- išlemeno speleologas.
- Jei moki rašyti, tai visus tuos susitarimus surašyk, ant popieriaus, kaip pas baltuosius priimta.- pasakė vadas.
Kai speleologas surašė ir padavė dokumentą vadui, tas atsisuko į savo gentainius ir sušuko:
- Šiandien skelbiu mano dukters ir baltaveidžio vestuves, visą vakarą šoksime vestuvių šokį, o rytoj bus puota, jis sutinka būti suvalgytas ir taip perduoti mums savo žinias. Turiu raštišką jo sutikimą.

http://www.speleo.lt/forums/viewtopic.php?t=560


Paskutinį kartą redagavo Vernas 2007 03 08, Ket 12:32. Iš viso redaguota 1 kartą.



2007 02 14, Tre 14:30
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė 
Aš norėjau paklausti, kas yra Valentino dienos bučinys?
- Tai bučinys kai sveikina su Valentino diena, kai yra ta diena.
Alisa susimąstė.
- Aš labai mėgstu Valentino dienos bučkius, - tarė ji pagaliau.
- Pati nežinai, ką kalbi! - sušuko Kliunkis Pliumpis. - Kiek dienų yra metuose?
- 365.
- O kiek Valentino dienų?
- 1.
- Taigi matai, kad yra 364 dienos, kada galima gauti ne Valentino dienos bučkius, o tikrus.
- Žinoma, - atsakė Alisa.
- O tik viena gauni - Valentino dienos proga ir tai netikrą, matai.


2007 02 14, Tre 14:58
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Kovo 8 d.
Speleologų instruktorius ryte išrikiavo seminaro dalyvius ir sako:
-Šiandien, moterų dienos proga, sveikindamas visas mūsų komandos merginas, atleidžiu jas nuo išėjimo į urvus. Vyrai jų garbei nusileis į patį gražiausią rajono urvą, ten filmuos ir fotografuos. Merginos tegul ilsisi visą dieną, o vakarui turės paruošti šventišką vakarienę, kurios metu vyrų bus dar kartą pagerbtos.


2007 03 08, Ket 12:35
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė viktorina
Kada speleologai nešasi į urvus kiaušinius?

Surask teisingą atsakymą:

a) visada
b) tik per Velykas.
c) tada, kai tarp speleologų yra nors vienas vyras.


Paskutinį kartą redagavo Vernas 2007 04 08, Sek 19:35. Iš viso redaguota 1 kartą.



2007 04 08, Sek 11:00
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė viktorina
Kas yra bendra tarp Velykų šventimo ir sudėtingos speleo kelionės?

Surask teisingą atsakymą:

a) stiprūs energijos resursai panaudojami iki visiško išsekimo ir nusibaigimo.
b) įtemptas darbas keturias dienas ir tik kažkur toli pasimato šviesa tunelio gale, bet tau jau nesvarbu
c) abiem atvejais be gailesčio daužomi kiaušiniai.


2007 04 08, Sek 19:33
Aprašymas

Užsiregistravo: 2006 10 25, Tre 9:47
Pranešimai: 4
Standartinė Re: viktorina
Vernas rašė:
Kada speleologai nešasi į urvus kiaušinius?

Surask teisingą atsakymą:

a) visada
b) tik per Velykas.
c) tada, kai tarp speleologų yra nors vienas vyras.


prisiminiau, kad senais gerais laikais kiausinius nesem i urva del elementarios priezasties - kepti kiausiniene. taigi atsakymas "C" :)


2007 04 10, Ant 12:37
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė 
Atsikelia lokys po žiemos miego, savam urve Austrijos kalnuose ir mato, kad kailis toks purvinas, nuskuręs ir net apdegintas.
-Ex, atsidusta lokys,-vėl speleolgai čia Naujuosius šventė ir išeidami iš urvo į manę kojas valėsi!

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2007 12 07, Pen 20:06
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Naujieji metai
Po Naujųjų metų speleologas sugrįžo iš Austrijos urvų į Lietuvą. Susitiko draugą, o tas ir klausia:
-Na, pasakok, kaip ten tos austrės? Sako, kad žodžių trūksta kokios lipšnios?
-Tu nepatikėsi. Jos tiesiog nenusakomos.
-Na, na, pasakok toliau. Tu žadini mano vaizduotę.
-Ypatingai man patiko kai jos būna sudėtos į kriaukleles su įdaru, pabarstytos pelėsiniu sūriu ir keptos orkaitėje apie 15 min.
(iš knygos Verno juokeliai)

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2007 12 21, Pen 1:34
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Su Šv. Kalėdom
Keista, kad taip daug žmonių švenčia speleologų šventę – Kalėdas. Tikras speleologas yra tik tas, kuris yra gimęs urve. Tai štai, Betliejuje yra ola, kurioje daugiau kaip prieš du tūkstančius metų gimė Jėzus. Vėliau imperatoriaus Konstantino motina Elena pastatė virš jos baziliką, kuri stovi iki šiol.
Žinoma, kad ne tik speleologas Kristus gimė urve. Buvo ir daugiau tokių apsigimusių speleologų. Kretos saloje, Lasičio plokščiakalnyje yra urvas, kuriame gimė Dzeusas. Tiesa sakant tame urve Dzeuso mama Rėja gimdė ne savo noru, o tam, kad pasislėpti nuo žiauraus vyro Krono. Tiksliai dienos kada mums švęsti tą Dzeuso gimimą neprisiminu. Na ir klausimas ar švęsti tai reikia? :?
Tokiu atveju Kalėdos tampa viena iš svarbiausių speleo švenčių. :roll:

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2007 12 22, Šeš 17:51
Aprašymas
Troglobiontas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2007 03 14, Tre 21:29
Pranešimai: 297
Miestas: Birštonas
Standartinė Re: Valentino diena. Kovo 8 d. ir kt šventės.
na, mano žiniomis Jėzus ėdžiose gime- tarp gyvuliukų tvarte, o ne urve :D

_________________
mokslo šaknys karčios, o apie vaisius geriau "%#@&" patylėsiu..


2007 12 22, Šeš 19:44
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Su Šv. Kalėdom
Pirmieji krikščionys labai brangino ir saugojo Jėzaus gimimo vietą. Origenas (248 m.) pasakoja, kad “Betliejuje jie rodo olą, kurioje gimė Jėzus, o oloje ėdžias, kuriose jis gulėjo suvystytas. Kalėdų homilijoje šv. Jeronimas pasakoja, kad molio ėdžios buvo pakeistos sidabrinėmis: “Jos man daug mažiau brangios už tas, kurias jie pašalino; nesmerkiu norėjusių šitaip atiduoti savo pagarbą, bet stebiuosi Viešpačiu, pasaulio Kūrėju, norėjusiu gimti ne ant sidabro ar aukso, bet ant molio.

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2007 12 22, Šeš 20:39
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Valentino diena
Jeigu pasaulyje ir yra kažkur ta tikroji meilė, tai ją ieškot reiktų urvuose po vandeniu.

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis
http://www.kulturologia.ru/blogs/120211/13996/
Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2011 02 13, Sek 13:52
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Velyku atsiradimo (dinozauru išnykimo hipotezė)
Senais laikais po truputi pradėjo nykti Dinozaurai. Pirmykščiai žmonės susirūpino, pradėjo sekti paskutinę dinozaurų šeimynėlę. Pasirodo, kad patelė susisuko lizdą ir padėjo du kiaušinius netoli urvo angos. Vėlai naktį grįžęs patinas (žmonės ji vadino Velikanu) pabandė įsirangyti į guolį, bet bijojo, kad žmona neprabustų, tai išėmė kiaušinius, o pats į jų vietą atsigulė. Patelė labai rūpinosi kiaušiniais ir retkarčiais vis pasitikslindavo glostydama, kad tie abu yra. Tik prašvitus ji pastebėjo, kad tai ne jos kiaušiniai, o jos vyro. Pyktis užtemdė jai akis ir ji letena sutraiškė tuos kiaušinius. Velikanas staugdamas iššoko iš lizdo ir bėgdamas pastūmėjo šalia gulėjusius kiaušinius į urvelį, kuriame jie ilgai ridenosi tolyn stuksendami viens į kitą ir lenktyniaudami. Nuo tų laikų žmonės pradėjo švęsti tą šventę, kurią pavadino paskutinio dinozauro Velykano vardu, kuris ta diena toli nurideno kiaušinius ir tapo nevaisingas.
Linksmų Velykų Speleologams :roll:

Velykos žmonėms yra šventa šventė, gali būti kitiems sunku suprasti Verno juokelius, tai pateikiu rimtus argumentus savo hipotezei patvirtinti, kur kalbama ir apie tai, kad kiaušiniai buvo du ir apie vaisingumą ir apie ridenimą urvų gyventojams prižadinti ir net kaip staugė, lalavo manasis dinozauras ( „ai lalu lalu“, „ei lalo“) ir kad Trečioji Velykų diena - (Ledų diena), nes Velikanui reikėjo daug ledo sumuštoms vietoms gydyti.
Nepamirškime savo papročių ir tradicijų:

VELYKOS
- gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė, kuri dabar atitinka krikščionių Velykų laiką. Ji kilnojama - švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“. Seniau buvo tradicija tą dieną lankyti mirusiųjų kapus, nunešti jiems maisto - kiaušinių. Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, vėlės atsikelia iš žemės. Pirmasis perkūnas jas priversdavo sugrįžti į kapus. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda su atgimstančia gamta, pasitraukia po pirmojo Perkūno.
Įdomios, labai įvairios Velykų bažnytinės apeigos, kurios prasideda didžiosios savaitės viduryje. Sudedamoji dalis - Didysis pasninkas (nuo didžiojo trečiadienio iki Velykų). Žinomos didžiojo trečiadienio silkių išvarymo apeigos. Jos primena, kad seniau per šį pasninką net silkes būdavo draudžiama valgyti.
Didįjį ketvirtadienį nutyla (užsigavi) net bažnyčių vargonai. Tai tęsiasi iki šeštadienio. Bažnyčioje skambinama tik tarškučiais. Tą dieną sargyboje prie Kristaus karsto budi jaunimas.
Didįjį šeštadienį pagal tradiciją bažnyčioje šventinamas vanduo ir šventoriuje iš senų kryžių ir medinių dievukų sukuriamas šventas laužas. Jo ugnis pašventinama. Žmonės (dažniausiai jaunimas) pasiima laužo ugnelės ir nešasi namo, kad ja įžiebtų savo namų židinio ugnį. Skolintis Velykų ugnies nepriimta, nes tikima, kad tokia ugnimi užkūręs židinį, gali namus sudeginti. Iš bažnyčios parsinešama ir šventinto vandens. Juo pašlakstomi (pakrapijami) visi namiškiai, sodyba ir jos pastatai, gyvuliai, o likęs vanduo daug kur supilamas į šulinį, kad vanduo visada būtų švarus ir sveikas.
Šeštadienio vakarą visi gerai nusiprausia, pasipuošia ir vėl skuba į bažnyčią - „ant mišparų ir Prisikėlimo“. Meldžiamasi iki pat paryčių. Tą naktį daugelyje Lietuvos vietų bažnyčioje pasirodydavo kaukininkai (persirengėliai). Populiariausi personažai: velniai, baidyklės, žydai. Jie stengdavosi išjudinti besimeldžiančius savo sodiečius.
Sulaukus sekmadienio ryto, apie bažnyčią eina Prisikėlimo procesija, kurioje groja ir kaimo muzikantai. Priešinga kryptimi seniau dažnai Žemaitijoje eidavo triukšmingi persirengėliai („žydai“).
Parėjusieji iš bažnyčios namo, pasveikina su šventėmis namiškius ir kartu su visa šeima sėda už šventinio stalo. Pirmąją Velykų dieną į svečius, jei nėra pakviesti, niekas nevaikšto. Didžiosios linksmybės, pramogos prasideda antrąją Velykų dieną.
Trečioji Velykų diena - (Ledų diena). Ji pas mus jau primiršta.

ATVELYKIS

Dar vadinamas Velykėlėmis. Švenčiamas pirmąjį sekmadienį po Velykų. Tą dieną ridenami kiaušiniai, supamasi sūpynėse, krikšto motinos lanko savo krikšto vaikus.
Iki pat šiol Velykų simbolis ir pagrindinis patiekalas - kiaušinis. Kodėl?

Kiaušinis
nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą, vaisingumą, kosmosą. Žmonės tikėdavo, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gemalu pasivertusios gyvatės gyvybė.
Kiaušiniams mūsų protėviai priskirdavo nemažai gydomųjų galių. Tikėta, kad jie gydo žaizdas, o žaliais kiaušiniais gydytas moterų nevaisingumas. Velykų kiaušiniams būdavo priskiriamos ypatingos galios.
Tikėta, kad Velykų kiaušinius užkasus laukuose, pastarieji tais metais duos gerą derlių.

Gyvatės
laikytos požemio gyventojomis. Tikėta, kad jos globoja derlių, pasirodžiusios pavasarį, prikelia augmeniją ir gyvūniją. Žmonės buvo įsitikinę, kad ir mirusiųjų vėlės iš anapus žemėje pasirodo gyvatės pavidalu. Margučių ridenimas pažeme per Velykas simboliškai reiškia urvų gyventojų - gyvačių - budinimą.

Kiaušinių marginimas:
Nuo seno tikėta, kad jis turi magiškos galios. Lietuvoje rasta margintų kiaušinių, kurie mus pasiekė dar iš XIII a. Lietuvoje kiaušiniai dažniausiai marginami rašytiniu, skutinėtiniu ir tepliotiniu būdu. Kiaušiniai marginami Velykų šeštadienį. Saulučių skutinėjimas ant kiaušinių - tai viltis, kad metai bus saulėti, žvaigždučių skutinėjimas - laukams netrūks šviesos nei dieną, nei naktį, žalčiukų skutinėjimas - pavasarį pabus gyvybė. Raudona kiaušinių, jų raštų spalva simbolizuoja gyvybę, žalia - bundančią augmeniją, geltona - prinokusius javus, juoda - žemę, mėlyna - dangų.
Namuose saugomi margučiai turėdavo saugoti sodybą nuo Perkūno.

Velykė:
Gerokai primirštas Velykų personažas, savotiškai panašus į Kalėdų senelį.
Seniau Velykų rytą vaikai prabudę dažnai rasdavo ant namų palangės padėtų dovanų - po du kiaušinius. Tai būdavo Velykės dovana. Vaikai tikėdavo, kad ji, anot mažylių tėvelių pasakojimų, gyvena kažkur pamiškėje, moka gražiai marginti kiaušinius, atėjus pavasariui, primargina jų daugybę, sudeda visus į vaško arba cukraus vežimą, pasikinko į jį miško ilgaausius ir išvažiuoja pas gerus vaikus. Naktį visus juos aplanko ir apdovanoja.

Velykų eglutė:
Seniau ji daug kam būdavo įprasta. Ją žmonės patys pasidarydavo: prie tiesios šakos pririšdavo eglės šakeles, padarydavo eglutės formos medelį, jį papuošdavo pavasarį išsprogusiais žilvičio kačiukais, forminiais sausainukais, popieriniais paukščiukais, gėlytėmis, medelyje padarydavo lizdelių, į juos įstatydavo po 9-12 kiaušinių. Tikėta, kad Velykų eglutės kiaušiniai žmogui neša laimę.
Pramogos, apeigos

Miegančiųjų žadinimas, velykavimas:
Iki Velykų kiekvienas stengiasi, kad išsprogtų jo iš pamiškės parsineštos beržo šakelės. Velykautojai stengiasi prabusti anksti ryte ir, pasiėmę išsprogusias beržo šakeles, nuplakti (pažadinti) kitus. Tie, kuriuos užtinka bemiegančius ir nuplaka, turi duoti velykautojui bent po kiaušinį.

Kiaušinių ridinėjimas:
Ridinėjama visoje Lietuvoje ir ne bet kaip, o per specialiai padarytą lovelį. Visi stengiasi toliausiai nuridenti savo kiaušinį, nes tik taip įmanoma tapti nugalėtoju ir pavasarį patikėti, kad tie metai tau bus tikrai laimingi, kad viskas puikiai seksis.

Kiaušinių mušimas:
Žaidime dalyvauja tiek vaikai, tiek jauni, tiek ir seni. Žaidimo esmė - išsiaiškinti tą, kuris moka išsirinkti stipriausią kiaušinį (medinis, kitas, dirbtinai sutvirtintas, sustiprintas kiaušinis netinka).

Kiaušiniavimas:
Kiaušiniauti įprasta tik mažamečiams vaikams (iki 7-8 metų amžiaus). Atėjęs į svečius, vaikas turi padeklamuoti posmą „Aš mažas vaikelis, kaip pupų pėdelis, prie … (slenksčio?) stoviu, kiaušinuko noriu“. Po to jis turi įsikišti pirštą į burną ir laukti. Tai ženklas, kad vaikas nori vieno kiaušinio. Jei įsikiši du pirštus, reiškia, kad prašai dviejų. Daugiau gvieštis nereikėtų, nes kuklumas puošia ir mažus vaikus…

Dėdinėjimas:
Jaunuoliai per Velykas pramogaudami prasimano ir dėdinėti - eiti pas merginas prašyti kiaušinių. Viskas gerai, jei mergina tais kiaušiniais iš anksto yra apsirūpinusi, o jei ne, vyriokai gali paimti ją už parankių, nuvesti į vištidę ir patupdyti į vištos gūžtą, kad ši kiaušinį išperėtų…

Lalavimas:
Tradicinė Velykų apeiga. Kaimo gyventojai pasiimdavo barškalus, eidavo apie laukus ir barškindami dainuodavo dainas, kurių priedainiuose būdavo „ai lalu lalu“, „ei lalo“ ir kt. Taip, lalautojų supratimu, jie kviesdavo visas dangaus ir žemės galias, kad šios laukams ir jų šeimininkams lemtų gerą derlių, sotų gyvenimą. Kartu lalauninkai prisirinkdavo ir įvairiausių vaišių, kuriomis žmonės juos apdovanodavo už dainas ir palinkėjimus.

Laistymasis vandeniu:
Šis Velykų paprotys nuo seno žinomas ir Žemaitijoje. Balys Buračas knygoje „Lietuvos kaimo papročiai“ (Vilnius, „Mintis“, 1993, p. 208) aprašo Betygalos apylinkėse užrašytą Velykų ryto laistymosi vandeniu tradiciją, kai anksti ryte vaikinai eidavo vandeniu laistyti merginų. Eidami nešdavosi butelį vandens, su šventėmis pasveikindavo sutiktuosius, o užėję į trobą, kurioje gyvendavo merginos, paspausdavo rankas šeimininkams, o sveikindami moteris ir merginas, joms į delnus po truputį įpildavo vandens, po to tuoj pat vandenį nušluostydavo rankšluosčiu. Tokius laistytojus šeimininkai sodindavo už vaišių stalo.

Supimasis sūpuoklėse:
Dabar tai dažniausiai tik vaikų ir jaunimo pramoga, o seniau supdavosi ir vyresnio amžiaus žmonės. Tikima, kad kuo aukščiau per Velykas įsisupsi, tuo aukštesni bus linai, tuo ilgesnis jų pluoštas. Supantis dainuojamos sūpuoklinės dainos. Sūpynės dažniausiai įrengiamos ant kalnelių, tarp dviejų greta augančių medžių.
Išsamiai raseiniečių žemaičių Velykas knygoje „Lietuvos kaimo papročiai“ aprašo Balys Buračas (p. 215-217). Čia jis nurodo, kad Velykų dieną yra daug visokių draudimų:
* Velykų dieną negalima ilgai miegoti - galvą ilgai skaudės.
* Skaudės galvą ir jei Velykų dieną galvą šukuosi (šukuok tik Velykų išvakarėse).
* Nedera pirmąją Velykų dieną į svečius vaikščioti. Jei vis dėlto kas nors ateina, tam reikia duoti kailinius blusinėti.
* Per Velykas negalima žemės judinti ar kitaip ardyti, nes priešingu atveju vasarą ledai javus išmuš.

Neužmiršk, kad...

* Velykų dieną reikia šaudyti į viršų (Žemaitijoje seniau šaudydavo net bažnyčių šventoriuose). Taip nubaidysi nuo gyvenvietės, namų visas negandas, piktas dvasias.
* Jei Velykų rytą, dar prieš saulėtekį, nusiprausi šaltu vandeniu, jokie skauduliai neaugs.
* Velykų rytą nuluptų kiaušinių kevalus sudeginsi krosnyje - naminiai paukščiai geriau iš kiaušinių risis.
* Kad namuose visus metus būtų skalsa, pirmąjį nuluptą kiaušinį prie Velykų stalo supjaustyk į tiek dalių, kiek už stalo sėdi žmonių, visiems jiems po dalelę to kiaušinio padalink.
http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/Velykos.htm

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2011 04 22, Pen 14:50
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Kumeliuko krikštynos
Lietuviai pagonys sausio 15 d. švęsdavo kumeliuko krikštynas. Tikėta, kad kumeliuko pavidalą įgyja augmeniją prikeliantis požemių dievas. Balto plauko arkliais tuo metu buvo leidžiama jodinėti tik žyniams.

Paveikslėlis

Vyraujanti arklio spalva – artima baltai

* Albinosas (baltas) – Sakoma, kad visiškai baltų arklių nėra. Tačiau itin retai jų pasitaiko. Tokie arkliai vadinami albinosais ir nelaikomi grynaveisliais. Jų oda ir kailis balti, o akys rožinės. Albinosų balta spalva atsiranda dėl genetinės mutacijos.
* Šyvis (šyvas) – kailyje vyrauja šviesiausi atspalviai. Šyvio spalva labiausiai panaši į baltą. Dauguma arklio plaukų – balkšvi, kur ne kur įsiterpia pavienis tamsus plaukelis.
* Šlakis (šlakuotas) – šlakis gali būti ir šviesaus plauko. Tuomet žirgo kailio baltame fone matyti rudos arba juodos dėmelės.

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2011 05 16, Pir 17:46
Aprašymas
Puruša
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 24, Pir 17:34
Pranešimai: 2380
Standartinė Pamąstymai apie vestuves
Jei mes pasvarstytume kuomet būna daugiau meilės, barnių - prieš vestuves ar po jų, tai tikrai nenorėtume tuoktis ir gyventume ilgai laimingai.
Užjaučiu visus, kurie savo meilę sugadina vestuvėmis :lol: ir noriu palinkėti:

A&R
Mylėkit vienas kitą tyliai,
Be priekaištų ir pažadų.
Mylėkit taip, kaip speleologai myli
Apsvaigę nuo gilių urvų.
Tegul vienos širdies plakimą
Kita širdis visad išgirs
Ir jeigu suvedė likimas
Tegul jau niekad neiškirs.



Paveikslėlis

_________________
Tiktai durelės skiria "Verno & Ko urvelius" nuo beprotiško pasaulio.
Heinrichas Heinė


2011 09 09, Pen 9:25
Aprašymas
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 15 pranešimai(ų) ] 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007