Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra 2017 12 14, Ket 13:01



Atsakyti į temą  [ 91 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4
 Armėnija 2006/2007 
Autorius Žinutė
Trogloditas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 01, Šeš 22:22
Pranešimai: 182
Miestas: Rėkyva
Standartinė Naujametine savaite
Kaip ir planavau, paskutiniaja praejusiu metu diena issiruosem i karstasias Armenijos versmes maudytis! Ideja skambejo utopiskai, bet kai pamaciau - tapo realybe. Zinoma, galbut tikejausi mazo ezerelio vidury misko ir is uolos trykstanciu karstu vandeniu. Deja, beveik visi sie gamtos stebuklai urbanizuoti (visoje AM), stovi didesni/mazesni baseinai, pirtys, etc. Musiskis buvo panasus. Sena luznele kaimo gale, stogas kazkad buves siferinis, bet dabar likusios tik sijos ir keletas siferio lakstu pasonese. Dangus kaip ant delno, o is vidaus gigantiskai ratilais kyla garas. Viduje saltutelis persirengimo kambarys ir melynai isdazytas baseinelis(gal kokie 5x10m), kurio vienoje sienoje didziulis kranas is kurio pulsuojanciai tryksta garuojantis vanduo. Pirmoji mintis - bullshit, jie sildo ta vandeni! Bet po ilgu ikalbinejimu ir itikinejimu patikejau. Bala nemate :)
Vandens temperatura 45laipsn, prie krano veikiausiai sieka ir visus 60. Nugara degina gerai... Vandens skonis labai idomus, prie krano lyg ir jauciasi sieros kvapas (cia po patirties turkiskose pirtyse Tbilisyje), o toliau nuo krano visiskai neskonis (nesijaucia jokios sieros, chlorkes, druskos, etc), gal kiek sausokas (cia po vynu degustacijos patirties :wink: ).
Jausmas, ypac islipus - pasakiskas. Jauciausiai kaip po senobines Lietuviskos pirteles ir eketes ezere. Smagu sitaip apsivalius sutikti naujuosius.
Be viso sito malonumo, dar nuodugniai susipazinau su lavaso gamybos procesu. Fain.

Dvylikta sutikau neypatinkai, su ta pat diena susipazintu amerikieciu dirbanciu ce prie Cross-Cutting Initiatives projekto(USAID - http://www.usaid.am/main/en/13/). Viso labo paziurejom 15min koncerta centrineje miesto aiksteje ir issiskirsteme. Fejerverkai ir tie per nepriklausomybes diena buvo ispudingesni.

Kitas galvos skausmas buvo - ka veikti pirmaja nauju metu savaite. Nedirbo niekas, ofisas, restoranai, barai, parduotuves, greito maisto kioskai, net interneto kavines ant kuriuo didziuojasi uzrasas 24/24. Supermarketas ir tas dirbo tik iki 18val. Ir taip iki pat 01-08. Gemarojus ir depresija :x
Nuspresta vaizuoti i Gruzija, Batumi (tuo paciu aplankant Poti ir Borjomi). Paskutini vakara atsisake kompanione, tad i kelione leidausi vienas. Nutranzuoti spejau tik iki Giumri (antro didziausio miesto AM), kur mane paleido pradzioje miesto ir turejau savo jegom atsirasti kelyje i GEO. Zinojau jog vienas pazystamas yra gryzes pas tevus cia, tad jam ir paskambinau. Rezultate suviliojo likti nakciai :)
Gal ir gerai, nes visa nakti snigo ir ryte buvo gerokai virs 20cm sniego. Zinoma jo niekas nevale, kelias - viena didele ciuozykla, masinos griovuose - smagu. Svarbu pamineti, jog nuo Giumri tiesiogiai i GEO kelias pradeda vesti kalnais, serpantinais ir kt. blogybem (tai ir buvo vienintelis pasienio postas, kurio as dar nebuvau kirtes). Mane prieme is kart konstatavo: gali buti ramus kokiom dviem dienom - keliais daryti. Nieko kito neliko kaip pasilikti Giumri dar vienai nakciai, paskui dar vienai ir dar....
Bet negaliu sakyti, jog tos dienos praleistos Giumri buvo blogos, gera kompanija, daug maisto, svetingi seimininkai. Pasirodo net miestas visiskai idomus: senobine pilis, grazus parkai, kaledine prekyba gatvese (kai gali issirinkti dar gyva avi, uz mazdaug 100lt, kisti ja i bagazine, o po keletos valandu jau garuotu saslykiukas). Senamiestis paliko labai gilu ispudi (ko, beje, jau beveik nebeturi Jerevanas) beveik visas miestas buvo sugriautas per 1988m zemes drebejima, dar dabar tebestovi pusiau apgriuve pastatai. Vakarus leisdavom susede prie stalo, jie pasakodavo apie AM, Giumri, o as apie Lietuva, pabaltiji (tas draugas, pas kurio tevus sveciavausi, atvaziuos savanoriauti i Latvija)...

Parsiradau tik sekmadieni vakarop, tiesa, sekmadieni rytas isauso labai giedras ir sauletas, net Ararata pavyko pamatyti (kas buvo didziule staigmena ne tik man, bet ir vietiniams), taciau likus kokiems 50km i Jerevano, po truputi pradejo kauptis rukas, smogas ar kazkoks velnias, kas dar vis gaubia, ir veikiausiai gaubs dar ilgai:(
Vakar nesugebejau visko aprasyti, nes, mano nustebimui, vakar buvo didysis nauju metu/kaledu sventinas ofise. Beveik trys valandos restorane uz 500lt ir netylancios linksmybes ofise iki bala zino kada...


Siek tiek nuotrauku - http://public.fotki.com/AllFOLK/am/naujametine-savaite/

_________________
'cause nothing lasts forever


2007 01 09, Ant 12:34
Aprašymas WWW
Trogloditas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 01, Šeš 22:22
Pranešimai: 182
Miestas: Rėkyva
Standartinė Jerevane ir visoje Armenijoje - visuotine suirute
Netiketai pakilusi temperatura ismuse is veziu ne viena Armenijos gyventoja. Daznam savaitgali planavusiam leisti Tsahkadzore (http://www.armeniainfo.am/pics/sites/pic_b/278.jpg) teko nunai nusivilti, del itin greitai tirpstancio sniego ir akinancios saules, kuri vos daugiau nei per para atvere begale slidininkams pavojingu besniegiu plotu, styro akmenu kepures - teige ten koks nors direktorius( :wink: ). Visiems taupantiems pinigus savaitgali praleisti ziemos kurorte panasu teks juos dar pataupyti, sake vienas is trasos darbuotoju. Trasas aptarnaujanti imone, neturinti sniego paranku, siuo metu tik aikscioja ir beviltingai skescioja rankomis.
Pries du metus isigyti naujuteliai italiski keltuvai stovi jau antra diena. Prognozuojama jog panasus oras turetu testis dar apie dvi savaites, kol tikimasis sulaukti krituliu ir kiek vesesnio oro.
Beveik 3km aukstyje esanti trasa, atitinka Europos keliamus standartus, cia daznai sportuoja ir laisvalaiki leidzia Gruzijos, bei Rusijos pilieciai, megsta lankytis Europos valstybiu turistai.
Pries menesi netiketai atejusi ziema, pasitrauke tik pries keleta dienu. Daugeliui Armenijos gyventoju naujuosius metus ir Kaledas teko sutikti spiginant -12-(-15) laipsniu salciui. Naktimis temperatura nukrisdavo iki -25C. Siuo metu oro temperatura Jerevane +2, Tsahkadzore numatoma temperatura net nakti nebeturetu nusileisti zemiau nulio.

Dar vienas vietinius gyventojus sukretes akibrokstas - pries tris dienas Gavar miesta sudrebines 6 baliu pagal Richterio skale zemes drebejimas. Pranesimu apie aukas, bei suzeistuosius negauta. Nestipriai apgadinti keletas pastatu. Kita diena miestas gyveno iprastu ritmu.
Yra zmoniu mananciu, jog sios dvi gamtos isdaigos adekvaciai susijusios tarpusavyje.

Tiesiogiai speleo.lt forumui, Julius Belanoska, Armenija 8)


P.S. taip ir gyvenam :) Tikciau i ziniu reporterius? :D

_________________
'cause nothing lasts forever


2007 01 19, Pen 13:22
Aprašymas WWW
Trogloditas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 01, Šeš 22:22
Pranešimai: 182
Miestas: Rėkyva
Standartinė armeniskas folkas
siek tiek suspejau irasyti vietinio folko per fotoparodos pristatyma. Kokybe tik 32K, taciau motyva ir dominuojancius instrumentus suprasti galima.

Jusu teismui:
bugno solo partija: http://akademikai.lt/~andrius/Armenu%20folkas/REC001.WAV (188KB)
garsioji armenu melodija: http://akademikai.lt/~andrius/Armenu%20folkas/REC002.WAV (269KB)

:wink:

_________________
'cause nothing lasts forever


2007 01 22, Pir 15:19
Aprašymas WWW
Hado demonas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 09 07, Tre 12:51
Pranešimai: 751
Miestas: Vilnius
Standartinė Re: armeniskas folkas
Faina muzika :D


2007 01 22, Pir 15:32
Aprašymas ICQ
Trogloditas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 01, Šeš 22:22
Pranešimai: 182
Miestas: Rėkyva
Standartinė Susnis nuotykiu
Nespejau aprasyti vienu nuotykiu, jau apturejau kitu. Ir visa tai neskaitant to, jog sedziu prie neseniai gauto naujutelio kompo ir katik gavau organizacijos pirmininko patepima 2sav isvaziuoti i Sirija ir Jordanija (i 2sav tikrai netilpsiu, uztat pradedu rinktis info).

Kaip visad neturiu pakankamai laiko viska aprasyti nuodugniai, todel rasysiu tik tai kas aktualu speleo forumui :roll: Visus kitus musu nuotykius su trumpais aprasymais galima rasti cia http://public.fotki.com/AllFOLK/am/vasaris/
Taciau svarbiausia, jog teko ilgesniam laikui ir niekieno negenamiems apsilankyti urvuose. Magil. Visas puslapis fotogalerijos skirtas jiems, bet tikslas buvo ne vien palandzioti. Visuose saltiniuose randu prirasyta, jog ten - siksnosparniu kolonija, niekur kitur AM nera tiek sikniuku, kiek ten. Ka gi, tikrinam. Deja teko nusivilti ir vietiniams pasiulyti apsilankyti Kauno fortuose... Taciau si bei ta radom(20-25vnt), nuotraukos dideliu formatu: http://allfolksblog.blogspot.com/2007/02/magil-cave.html Kolkas berods tas blogas uzluzes, bet pusdienio begy turetu atgyti :) Kokie tai siksnosparniai? Galima ju sutikti Lietuvoje?
Pats urvas labai kontrastingas, jau neskaitant visokiausiu dariniu, svarbu pamineti praejimus, nuo siauru skurniku, iki didziuliu saliu (10-15m aukscio), uoliena labai idomi, vienur akmens kietumo, kitur velniskai biri. Veza nerealiai. Vejo nebuvo beviek jokio, vienur kitur telksojo balutes, bet su kerzais nesijauciau nemaloniai. Trecia karta apsilankius siame urve, sykart nuejome toliausia, net iki tokiu vietu, kur kyla abejones kada cia paskutini karta buvo zmogus?
Ir dar, visi vietiniai tikina, jog urvas horizontalus, jokiu virviu nereikia, o mes naivuoliai ir patikejom, pakol nepriejom 5-7m sulinuko :( Toli kabejo keletas sikniuku, taciau su zoom'u ju paimti nebegalejau...
Prasiblaskem po urva geras 3 val, apturejom tikrai daug nuostabiu ispudziu!

hrrrr.... turiu lekti :?

_________________
'cause nothing lasts forever


2007 02 13, Ant 10:46
Aprašymas WWW
Trogloditas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 01, Šeš 22:22
Pranešimai: 182
Miestas: Rėkyva
Standartinė du savaitgaliai
Kaip visad laikas spaudzia, todel tik trumpai pranesu, jog apturejau du savaitgalius toki nuo miesto. Abu vienoje galerijoje: http://public.fotki.com/AllFOLK/am/kalnai-kalnai/

Kita naujiena, siandien baigem cirkus su Sirijos viza, pirmadieni pajudam raudonosios juros link. Tranzitine viza (3dienu) man atsiejo 10EU, kolegei armenei 35EU.
Apie keliones planus parasysiu kiek veliau! 8)

_________________
'cause nothing lasts forever


2007 02 21, Tre 17:22
Aprašymas WWW
Hado demonas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 09 15, Ket 17:44
Pranešimai: 884
Standartinė 
Nenori sudalyvauti "Lietuvos magelano" konkurse su kelionių po Armėnijos urvus aprašymu? Aišku, nuo speleo.lt 8)


2007 02 21, Tre 17:25
Aprašymas WWW
Trogloditas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 01, Šeš 22:22
Pranešimai: 182
Miestas: Rėkyva
Standartinė 
hipelis rašė:
Nenori sudalyvauti "Lietuvos magelano" konkurse su kelionių po Armėnijos urvus aprašymu? Aišku, nuo speleo.lt 8)

manai nuotraukos atitinka konkursini lygi? :roll:
Kolkas uzsivertes Jordanijos planavimu, nebent gryzus, t.y. po 3-4sav

_________________
'cause nothing lasts forever


2007 02 23, Pen 10:10
Aprašymas WWW
Trogloditas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 01, Šeš 22:22
Pranešimai: 182
Miestas: Rėkyva
Standartinė 
dabar tik radau, kad jis iki kovo 1 tevyksta. Gaila :x

_________________
'cause nothing lasts forever


2007 02 23, Pen 10:14
Aprašymas WWW
Trogloditas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 01, Šeš 22:22
Pranešimai: 182
Miestas: Rėkyva
Standartinė nuotykiai pas arabus
Kelione i Sirija/Jordnaija prasidejo pries savaite, o parasyti prisedau tik dabar. Trumpai:
per Turkija tranzas buvo greitas ir kokybiskas, dvi nakvynes palapineje ir mes pasiekem Sirijos siena, net gi antra nakvyne apturejom Antakioj, t.y. visai nebetoli nuo Sirijos. Trumpiau tariant, uzteko 36val pervaziuoti Turkija. Be didesniu nuotykiu.
I Sirija ivaziavom laimingi ir dziugios nuotaikos, Pirmas miestas - Latakia. Turismo informacija, zemelapis, pinigu keitimas ir kt iprastiniai dalykai. Ta pati vakara pasiekem ir Damaska. Latakia-Damascus 350km, autobusas vaziuoja 4val ir kainuoja 3 USD (daugiau kainu parasysiu kita karta).
Tai kovo pirmaja mes jau buvome Damasce. Ten sutikti puikus zmones, aptureta daug gero laiko. Gal kiek nusivyliau Damasco senamiesciu, garsiuoju turgumi ir t.t. T.y. 6milijoniniame mieste veikloj tik vienai dienai. Toliau viskas kartojasi.
Vakar buvome Bosroj, tikrai istorinis ir idomus miestas, amfiteatras, romenisko miesto liekanos (ypac idomiai atrodo mecete ikurta romeniskai orgamentais puostame pastate).
O siandien turejome vykti i Jordanija (nes baigesi vizos galiojimo laikas), bet viskas nutiko taip: sekmingai ir gana greitai atvykom prie Jordanijos sienos, perejome Sirijos pasieni, paskui lauke ilgas masinos (vaziavom su taxi) ir daiktu kratymas (spekuliantu ce kaip niekur, Sirijos viskas pigu, o Jordanijoj jau europines kainos). Per kiek daugiau nei valanda pavyksta dasikasti iki pasu ir vizu skyriaus. Patiduodam pasus. Laukiam. 1-2-3val. Po antros val pradedu galvot kad kazkas nelabai tradiciskai. Dar po valandos ateina pasienietis ir kviecia su daiktais eiti i kambariuka. Tada seka jau kiekvieno daiktelio kratymas, klausinejimas kas, kur, kodel, kaip. Razultate to dar valanda laukimo ir.... mes negauname Jordanijos vizos :shock:
Kaip ce taip viskas - neisisvaizuoju. Idomiai veikia sistema: kai jiems reikejo kazko suzinoti is musu, visas pulkas angliskai kalbanciu pasienieciu buvo. Po tos valandos visi jie dingo ir liko vienintelis jaunutis kuris temokejo "No Jordan, go back Syria. Problam problem". Nei kodel, kas, kaip - nieko.
Bet tai dar ne viskas, kadangi turim Sirijos tranzitine viza, o isvaziavome paskutine vizos galiojimo diena - cia dar viena beda. As galvojau, kad mums atidarys tiesiog nauja 3d perioda (turim viza 2 ivaziavimams), taciau jie tiesiog cancelino siandienini stamba. Tai dabar gaunasi, jog... is salies isvykti turim per 4.5val. Aisku to padaryti nepavyks. :roll:
Gerai, kad Damasce (kur dabar katik ir gryzom) yra geras pazystamas , kuris bandys padeti spresti sita konflikta. bandysim rytoj eiti i Jordanijos ambasada, draskyti akis, taip pat aiskintis ka daryti su nebegaliojancia Sirijos viza, kolkas planuojam tranzitine keisti i normalia turistine visa ir aptureti smagu laika Sirijoj.
Tai tokie nuotykiai, matysim kaip viskas baigsis. O kad bus smagu - tai faktas kaip blynas! :wink:

_________________
'cause nothing lasts forever


2007 03 04, Sek 20:34
Aprašymas WWW
Proteus anguinus
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 09 09, Pen 15:31
Pranešimai: 318
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Juliau ... :shock: ... parašyk iš karto, kai iš ten ištrūksi.


2007 03 05, Pir 22:20
Aprašymas
Trogloditas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 01, Šeš 22:22
Pranešimai: 182
Miestas: Rėkyva
Standartinė pagaliau namie!
Linkejimai is Jerevano! Taip, as jau namie :) O viskas gavosi taip, kad paskutine akimirka atsisakeme vaziuoti traukiniu is Aleppo i Vana (Turkija), nes sis uzsiprase nezmogiska suma - 53USD (TCDD puslapi parasyta kaina - 18EU). Juolab kai uz 50USD galima nuvaziuoti is Jerevano iki Istambulo ar uz 30USD nuo Alepo iki Istambulo. Tad daug negalvoje sedom i rytini autobusa is Aleppo i Antakia ir atsidavem i rankas likimui. Bilietas kainavo viso lapo 2USD. Pasienis :) As apakes, nezinau cia deti pliusa ar minusa saliai uz toki poziuri... Nieko! Visiskai nieko! Pavarte pasa, paklausinejo ar patiko salis is issisiepes isove stampa, tiesa dar pries tai klause ka prie Jordanijos sienos dariau. O mes dar paskutine diena buvom pas pati paciausia Aleppo imigracijos tarnybos vada, tas irgi arbatele gurksnodamas pavarte pasa, paziurejo i mane: "Tai nori isvaziuot? A, nu, o kodel, nepatinka Sirijoj?" Taip ir likau stovet issiziojes. Tai jis man leido dar 10 dienu isbuti salyje (kai as su tranzitine viza jau ir taip 20 isbuves buvau!!!). Tai dabar man pasakykit koks tikslas dalytis turistine viza uz 35EU, kuri galioja 30d, jei su tranzitine uz 10EU as galiu isbuti ta pati laikotarpi? Ar as cia kazko nesuprantu ar tiesiog per daug europietiskai mastau? :) Klausiu apie registracija po 15d (nes net keliose vietose priminimai, jog ji BUTINA). Pokalbis mazdaug toks:
- ar labai nori?
- o tai nereikia?
- tai jei nelabai nori tai nereikia
- o tai paskui nebus problemu?
- tai ne, cia tik pavyzdingiems turistams

Rezultate niekam nieko nereikia, visi atsi(apsi-)pute ir patenkinti tavo apsilankymu.
beje, teisybe, jog dazniausia girdimas zodis is vietiniu bus "welcome!" Dar dabar skamba jis man galvoj...

Gryzkim prie gryzimo namo. Antakijoj sauna utopine mintis kazkaip su autiku pervaziuoti visa Turkija. Ziurim ka turim. Yra! Autobusas is Antakijos i Trabzona, iki sienos belieka maziau nei 200km. Derimes del kainos, nuo 42USD vos numusam iki 35, mokam, nes norisi namo, o net ir tai pigiau uz autobusa per visa Turkija, nei traukini tik per puse Turkijos. Perkam bilietus, nuobodus 6val laukimas stoty (nauja mada Turkijoj, autobuso stotis statyti uz miesto, kaip orouosta koki). Vaziuojam, naktis autobusa, siaubas!!! Tokio tragisko aptarnavimo dar neteko matyt! Net Sirijoj, kur perki bilieta uz 1USD ir tai stiuardas aptarnauja su sypsena, neziuri i tave kaip pinigu melzimo masina. O cia, 35xdaugiau, ale i ta perkrypusia roza kaskart ziureti buvo nedidziausias malonumas. Priedo 20val zadetos keliones virsta i 23val. Islipau labai piktas, labai labai :roll:
Nedidelis tranzas ir mes Gruzijoj, pervaziuoti Turkija uzteko 30val. Nakvyne Batumi, o siandien vos uzteko laiko dasigauti iki Jerevano (500km ir lygiai 12val keliones)

Pacios keliones nuotykius aprasysiu turbut jau rytoj, kai vartysiu visas nuotraukas, bus lengviau viska prisiminti 8)

P.S. visas kainas surasysiu t.p. rytoj, nes siandien jau einu miegoti i pagaliau savo lova.

_________________
'cause nothing lasts forever


2007 03 22, Ket 0:11
Aprašymas WWW
Trogloditas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 01, Šeš 22:22
Pranešimai: 182
Miestas: Rėkyva
Standartinė keliones nuotykiai
Lygiai pries menesi, lygiai pirmadieni ir lygiai 26d, tik ne kovo, o vasario menesi as pradejau savo kelione i... kur? Ne pats nezinau, pasitaikius patogiai akimirkai norejau nukakti iki arabiskos salies, dar stipriau pajusti islamiska kultura, nors ne, kultura man ne velnio nerupejo.. galbut tiesiog norejau pabegti nuo krikscionisku dogmu. O gal tiesiog imerkti kojas i raudonaja jura. Skamba egzotiskai, tai mane ir suviliojo.

Tad susiradau kompanijone, netipines pasaulejautos armene ir abu patraukeme i kelia. Tai buvo pirmas kartas, kuomet keliavau su kitatauciu kompanijonu, uzbegant ivykiams uz akiu, pasakysiiu, jog kalbos barjeras yra niekai, svarbiausia vieningas tikslas ir vienodos spalvos mintys. Beveik ta ir gavau. Keliaujant su mergina bijojau vieno, kad neprasidetu verkslenimai, del nuovargio, pasigrozejimo gelytemis ar kitu moterisku igeidziu ;) Nors su ja buvau nemazai keliaves ir Armenijos teritorijoje, tad kompanjone kelione atlaike puikiai, nors ir nuovargio perkreiptame veide, ne karto neisgirdau "pavargau", "palauk" ar "velniop tame". Dar vienas geras dalykas keliaujant su kitatauciu - gali ji keikti ir apkalbineti savo gimtaja kalba. Tai daznai padedavo, kai paciam budavo sunku.

Tad, iskeltais nyksciais nukakome iki Tbilisio (Gruzija), perkant naktinio traukinio bilietus i Batumi, kasininke primygtinai rekomendavo pirkti naujai suremontuoto vagono bilietus, kur yra TELEVIZORIUS (si zodi ji minejo gal 5-6kartus). Deja, niekaip negalejo suprasti, jog mes paprasciausiai norejome ramiai praleisti nakti ir paskutini karta pasimegauti patikimu stogu virs galvos. Pagaliau ji mums pardave pigesnius bilietus ir mes jau bilietuoti ir laimingi islekem is stoties. Trejetas valandu iki traukinio, nuvaziavom i miesta, suvalgem po milziniska chacepuri, t.y. isleidome paskutinius gruziskus pinigus ir laimingi gryzome i stoti.

Per daug neissiskirianti naktis traukinyje, ankstyvas vesokas rytas Batumy, pirmas pasitaikes mikriukas iki Turkijos sienos. Saulei tekant praejom siena, idomus jausmas. As viza gavau 3men, ji tik 30d. Kaip veliau issiaiskinom del to, jog as mokejau eurais, ji - doleriais. Trumpi pusryciai ant juodosios juros kranto, manksta ant jau nulaipiotos uolos ir i kelia. Liudnas vaizdas, du kupriniuoti, susivelusiais plaukais ir dar uzsimiegojusiom akim, tyliai garmantys kriokliukai ir ne vienos masinos. Nusprendziam paeiti i prieki. Einam. Sustoja vienas kitas autobusas, taxi. Mes einam. Prieinam pacia pirma gyvenviete, vaikai skuba i rytmetine mokykla. Staiga prisimenu, jog reikia atsukti laikrodi atgal. Laimime dvi valandas!!! Ta pakilia nuotaika perzygiuojame visa miestuka. Toliau viskas seke monotoniskai ir iprastai. Stovim, stabdom, sedam, vaziuojam, tylim, dekojam ir vel is pradziu. Kai kam prisistatome esa "Litvanija" ir "Armenistan", kai kam nepasakome ne to. Dar pries isvaziuojant zinojom, jog Erzurume geriau nelikti nakvoti, nors sniego jau beveik nebera, bet ten dar gili ziema. Erzuruma pravaziavom su visiskai nuliova fura, lauko termometras parode -14C. Kaip kudykis siltu motinos glebiu dziaugiausi sedintis didziuleje pigiais kvepalais trenkiancioje kabinoje, apsikroves kuprinemis, palei galva maskatavo koleges kojos. Likom nakvoti gal 150km nuo sitos saltybes, kazkokiame jaunuolyno miskelyje, mano kukliais paskaiciavimais nakti buvo gal tik pora laipsniu minusas. Jei ne apsarmojusi palapine buciau sakes, jog buvo nulis, bet dabar to neleido sazine :)
Greita arbata ir vel lipam ant kelio. Tadien buvom ypatingai laimingi, tuo paciu nuobodziu rezimu pavyko nusigauti iki pat Antakijos, t.y. Turkija pervaziavom per 36val. Nakvyne "bet kur" uzmiestyje, Sirijos pasienio link, kuria mums padejo susirasti porele studentu vazinejanciu po miesta ir nusprendusiu padeti vargsams turistams. Aciu jiems! Naktis, nors ir visiskai nesalta, taciau praleista tarp gauju rujojanciu ir nezmogisku :)) balsu lojanciu sunu. Miegojome mandarinu lauke. Pamirsau pamineti, jog siuo metu Sirijoje ir pietineje Turkijos dalyje - derliaus metas. Nurinkinejami apelsinai, mandarinai, citrinos, mazieji bananai.

Ryte vel tik pasrebe arbateles isejome i kelia. Pora masinu ir mes prie Sirijos Arabu respublikos sienos. Pasienyje didziules statybos, kaip butume pestute praejo ta siena - neisivaizduoju. Jokiu problemu, mes - arabiskoje salyje! Turkija pervaziavom ne neissikeite Turkisku pinigu! Pirma keliones dalis igyvendinta. Keliaujame i Latakija, miesta ant Vidurzemio juros kranto. Vaizdas kuris ten pasitinka, nepaisant dideliu statybu beveik kiekvienoje gatveje, dar vis gausu apgruvusiu vaiduokliu nuo praejusio tukstanmecio, kurie kur ne kur bandomi slepti po spalvingomis reklamomis. gatveje puse transporto - taxi. Gyvenimo budas, sunkiai apibudinamas, panasus tarsi islepinto kudinio smelio dese, vienas didelis bardakas, kiekvienas lipa per kits kito daiktus, visi draugai, taciau akyse nuolat sviecia nepasitikejimas, kai saligatvis klojamas plytelemis, daugiau jei puse ju ismetoma i salis (kaip prokuotos veikiausiai), nes nuskilo kambelis, ar tiesiogji netelpa i ta tarpa. Mane uzpludo pasislykstejimo ir gailescio persmelktos emocijos (veliau, kasdien nuomone apie zmones ir kultura vis gerejo). Toks buvo mano kulturinis sokas. Is pirmos pasitaikiusios turizmo agenturos nukniaukeme miesto plana, pirmu taikiniu traukiame i TIC'a. Ten uzsimiegojusi moterele pradeda pasakoti kur eiti ir ka pamatyti. Tenka ja nuliudinti, jog siandien norime pasiekti Damaska. Atsisveikinant, veikiausiai atsibudusi ir atsiminusi kas tokia yra, sukteli is kur mes. Armenija zino be problemu, bet su Lietuva kilo problemu. Teko parodyti geografiskai... gaublyje... kisianiniame. Nepaisant to konkreciai zinome ko mums reikia, bankas, centras, stotis. Dar pries isvaziuojant girdejau, jog arabiskose salyse pinigu keitimas, tikrai ne pats lengviausias dalykas. Situacija banke: vos uzejus pasitinka valiutu kursai. As jau pasiruosiau isdeti i suns dienas, tuos kurie man svaiciojo, jog nepavyks greit issikeisti pinigu. Tada ir prasidejo. Kazkas nurode 4langeli, kazkas nurode antra auksta, dar kazkas pasiule iskeisti tiesiog cia, tarpdury. Taciau suzinojes, jog keisim tik 100USD, nusispjove i nuejo. Nusprendeme viska daryti patys. Per daug sudetinga pasakoti kaip mums sekesi keistis pinigus, taciau trumpai sistema tokia: prieini prie vieno langelio ir sakai kad nori keistis pinigus, tas paima juos ir siuncia tave prie kito langelio. Nueini ten, o ten bobike jau zino ka nori daryt, dar kart pasakai suma. Ji duoda kvituka. Su tuo kvituku grizti atgal prie to paties langelio kur davei pinigus, tas uzdeda parasa, kad viskas gerai, tada eini prie dar vieno langelio ir ten jau gauni Sirijos lyras (kainas rasysi USD, mat 1USD=50lyru, daznai net vietiniai skaiciuoja doleriais). Tiesa dar pries iseinant apsauginiui reikia parodyti kvituka. Sis maloniai nusisypso ir istaria tradicini "Welcome". Zmones malonus, bet sistema idiotiskai biurokratiska. Viso labo uztrukome kiek maziau nei valanda. Paskui Damaske radome viena keitykla, specialiai sukurta del turistu, progresas! Toliau Latakijoj musu laukia trumpas pasivaiksciojimas po miestelio centra iki stoties, o is ten jau tiesiai i Damaska. Dar vienas netiketumas, autobusu stotis is visu pusiu saugojama ginkluotu kariskiu. Norint ieiti i stoties teritorija turi parodyti pasa, kilus itarimui gali buti tikrinama kuprine. Netikrino, o tai butu patys kalti :) Stotis, dar vienas turgus. Nera ten bendros kasos isvykstantiems autobusams, tiesiog daug kamurkiu, kurioje isikurusios skirtingos transporto kompanijos, vienos vilioja graziais uzrasais (tik kad is ju mums maza naudos!), prie kitu duru stovi apiplyses bomzelis ir plysauja visa gerkle. Nepaisant to, visuose situose ofisuose keliones kaina vienoda ir fiksuota (rasoma i bilieta), tai mus labai guode, bent sitame reikale nebusim apgaudinejami su turistinem kainom. Bilietas is Latakijos i Damaska (350km) atsiejo 3USD. Kontoru desimtys ir beveik kiekviena ju kas valanda isleidzia pilnuteli autobusa i Damaska. Salies sostine pasiekem per 4val, naujas autobusas, puikus servisas, kazkoks prancusiskas filmas. Deja greit sutemo. Damaske mus pasitiko Ammar, vienas is aktyviu HospitalityClub nariu. Siame, sesimilijoniniame mieste, kuriame nera metro, tramvaju, troleibusu ir vos vienas kitas autobusas, visi zmones pervezami mikriukais. Mazais baltais mazda, asia, hyunday ir dar belenkokios tarskancios barskancios firmos gaminiais. Is stoties i namus vykome su 3 skirtingais mikriukais. Ir tai normalu. Kasdien Ammar i darba vaziuoja su dviem. vel gi su dviem kaskart gryzta. Per visa ta laika ko lbiausiai nekenciau tai sitos idiotiskos viesojo transporto sistemos. Galime pameginti isivaizduoti mano roza, kai su savo 190cm ir 80ltr kuprine as lendu i sita daikta(http://www.kiwirentalcars.co.nz/mwdata/ ... /grupG.jpg), kuri net transporto priemone pavadinti sunku. Daznai dviese su kuprinem mokedavom uz 4-5 sedimas vietas.

I Damaska atvykome kaip tik ant penktadienio - sventosios dienos musulmonu kalendoriuje, kada niekas nedirba, gatves tuscios, parduotuves po devyniais uzraktais, o visi zmones buriais traukia i mecetes. Zinoma taip buti turetu, taciau realybe kiek kitokia. Ne, parduotuves nedirba, gatves pustustes, taciau mecetes tustenes dar labiau. Kur tadien visi zmones - nezinau. Ammar taip pat nesugebejo atsakyti, kas traukia i gamta pabuti su seima, kas visa diena pramirksta prie TV ir neiskisa nosies. O mes iskisom, visa diena prasitasem po miesta, tradiciskai didziausi lankytini objektai(Damasko turgus, citadele, mecetes, etc). Per daug nesuzavejo. Nors kai dienos pabaigoje tiesiog be tikslo vaiksciojom po senamiesti - pakerejo, siauros gatveles, kur kartais sunku prasilenkti su kitu zmogumi, kartais isdygstantis miniatiurinis sunkviazimiukas su motociklo varikliuku ir skarom apsimaturavusiu arabu. Nepaisant to poros dienu siame mieste - daugiau nei pakanka. Nors paziureti tikrai yra ka, taciau ilgiau kaip pora dienu likti neverta, kur kas ispudingesni objektai - uz miesto!

Kaip tarem taip ir padarem, kita diena mes jau vel autobuse, taciau sikart be kupriniu. Vaziuojam i Daraa, poto tiesiai i Bosra, romenu kulturos miesta-griuvesi. Iki Daraa 100km, sumokame 1USD ir megaujames kondisino teikiamom gerybem, kai uz lango pasaipiai kepina saulute. Bosra - tikrai idomus ir man likes vienas is geriausiu bendriniu objektu. Senovinio miesto liekanos, kur dar vis gyvena zmones, tikraja atmosfera ir ju gyvenimo tempa pajunti tik nuklydes nuo pagrindiniu turistiniu taku. Ta mes sekmingai ir padarem. Romenu simbolika nuostaje sventykloje isikurusi mecete, didziules sales paverstos aviu gardu ar margapalviai kilimai kabantys tiesiog ant akmeniniu sienu-tvoru. Kerintis ir neapsakomas jausmas. Uzsibuvome ten iki tamsos, net sutemus dar uzsiiminejome naktine fotografija, idomu. Keistas jausmas neleido tiesiog iseiti, pakol neprisimineme jog siandien dar turime pasiekti Damaska. Spartus zingsnis iki artimiausios transporto kontoros, tamsiaodis vyras maloniai nusisypso ir perraso mums bilietukus is kitos kontoros. Valanda miego ir mes namie.
Dar vienas be galo nervuojantis dalykas Sirijoje - ankstyvas saulelydis. keliaujanciam zmogui diena baigiasi 17:00-17:30, nes tuo metu leidziasi saule, o 18:00 jau judeti beveik nebeimanoma. Isjudejus 10-11val kazka pamatyti galima tik per 6-7val. Dienos ten bego labai greitai...
Trecioji diena turejo buti paskutine Sirijoje ir skirta isvykimui is salies. Vel tragiska kelione su 3mikriukais, gigantiskomis kuprinemis ir susnimi keiksmu iki autobusu stoties, tas pats autobusas i Daraa. Atsisveikiname su Ammar, jam siandien darbo diena, o jums naujos keliones pradzia. Atvyke i Daraa lauke bjauriausias dalykas - derybos su taksistais. Taciau buvo ne taip baisu kaip tikejausi, sutariame, jog jis mus perves per siena iki pirmos gyvenvietes uz 2USD (iki sienos nuo Daraa apie 4km, o iki pirmo miestuko dar apie pora). Sunkiai kalbantis angliskai, bet bendrauti linkes taksistas vaizdziai papasakoja savo ir visos salies istorija, kaip bus pereinama siena ir dar keleta idomiu smulkmenu "pokalbiui palaikyti" :)
Sirijos puse, pakankamai greitai ir rezultatyvai, stampas pase, judam iki Jordanijos puses. Milziniskos spekuliantu eiles, valanda laukiant VIP (visi turistai cia skaitomi VIP!) juostoje, skaiciavome ka dazniausia veza spekuliantai. Rezultatai spalvingi: higienos prekes (muilai, sampunai, odekolonai), net WC popierius. Daug kas veza vaisius/darzoves ir zinoma pas kiekviena kliunksi pilnas bakas degalu (Jordanijoje kuras brangus, nes ji neturi jokiu savo naftos istekliu). Kiekvienas musu apziurimas ir apciupinejamas ar nesivezame bombos! O tada ir prasideda kosmaras apie kuri jau rasiau. Sesios valandos nezinios pasienyje ant kedutes, perkraustytos kuprines, kas pusvalandi vis labiau besiniaukiantis taksisto veidas ir galiausia visus pribloskianti zinia - mes nebusim ileisti i Jordanija. Ir aciu Dievui, veliau prisiklauseme begales neigiamu atsiliepimu apie sia sali, bent taip nuplovem karteli. Nors oficiali priezastis taip ir nebuvo ivardinta, taciau neileidimo priezastys galejo buti sios:
1. mes vezemes per mazai pinigu, per apklausa sakem turintys 300USD ir ketinam buti 10d. Pasienietis tik pagraipe galva ir paklause ar mes ketiname isgyventi su tokia suma? Jo balse ir veide akivaizdziai buvo matyti pasiputimas "shto za ja". Mano naturaliai issprudes prunkstelejimas i kumsti nutupde ji ant zemes, tatai jam akivaizdziai nepatiko.
2. mes nedavem kysio. Sita versija labai pirso Ammar, mat vien zenklas, jog mus pasikviete "i kambariuka" ir turejo reiks butent Tai. Velniop, ne cento neduosiu tokiam pasibutusias idiotui, kad mane ileistu i sali, kur tokiu "egzemplioriu" milijonai.
3. tas pats pasienietis uzsimine apie nelegalus armenu pabegelius Jordanijoj, kaip butu galima suprasti mes jiems trejom vezti kazkokia pagalba. Visiskas bullshit'as.
4. sita suzinojom tik jordanijos ambasadoj Damaske. Tai realiausia priezastis. Merginos, 17-40metu amziaus is Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos, Armenijos ir dar keletos posovietiniu saliu paprasciausia negaus Jordanijos vizos. Priezastis manau visiems aiski? ;) Kiek tai galima vadinti oficialiu dokumentu nezinau, tai paprasciausiai atspauzdintas A4 formato lapas ir prilipintas prie informacijos stendo ambasadoje (beje, parasytas tik arabiskai!) Tada man ir paaiskejo, kodel prie musu taip kabinejosi, kaip cia taip kad lietuvis keliauja kartu su armene, kodel mes nesusituoke ir t.t. ir pan. Dar veliau paaiskejo, jog as galiu laisvai gauti viza, problemos tik su mano kompanjone.

Tai gi, nieko nepese, nukabintom nosim gryzom i Damaska. Dar pora dienu pasilikome sostineje, bandeme tvarkytis vizos reikalus, aplankeme keleta muzieju, uzropliojom ant kalno, kur matosi visa Damasko panorama, daugiau nieko ypatingo. Vizos reikalai ne kiek nepasistumejo, kas reiske dar neaiskus skaicius neramaus miego.

Nusprendem dar viena nakti pasilikti Damaske, nors diena praleidom miestely pavadinimo Malula, nedidelis, gal vos 60km nuo Damasko nutoles miesteliukstis. Keistas tuo, kad mececiu bokstus cia keicia krikscionisku baznyciu kryziai, zmones cia vis dar kalba Jezaus Kristaus (arameju) kalba. Nepaisant kalno slaite isikurusio dailaus miestelio, begales kryziu ant kalnu virsuniu, begalo grazaus nusausejusios upes konjonu (jo dugnu irengtas pasivaiksciojimo takas) mes aptimoke ir dar viena, ne viena valanda laiko suvalgiusi dalyka - akmens/uolos roju (kas buvo "Cekijos rojuje", zino apie ka kalbu). Visokiausiu formu akmens dariniai, nuo didziausiu kriokliu iki siauriausiu angu, tik cia pajutau ka reiskia vibram padai!!! Daug kur akmenyse skaptuoti miniatiuriniai kambariai, kai kurie dar ir dabar apsaugoti spynomis. Visas horizontas nuklotas apvaliu formu nuvilnijanciais akmenimis. Pasakiskas jausmas, kai vienoje kalno puseje ritasi akmeniniu bangu jura, o kitoje nuolydi nusausejusia zole apzelusi pieva. Labai ryski ir aiskiai matoma riba, kur prasideda minetoji pieva ir kur kyso pliki akmenys. Vieta verta sustoti net ir labai skubantiems, parymoti valandele, leisi vejui paglostyti tavo plaukus...
I Damaska tradiciskai gryzome sutemus. Kita ryta lauke kelione i Palmyra.

5 valandos autobuse, kiek daugiau nei 2USD uz bilieta ir... pirma karta pamatyta dykuma! Ta, kurioje nera keliu, nera zalumos, vandens ir bet ko, ko reikia gyvybei. Tiesus it styga juodo asfalto kelias, toliau, desineje nedidelis kalvagubris susiliekantis su horizontus, o kaireje plytinti bekraste dykuma, niekas nesugebetu pasakyti kur jos galas, kur horizontas, tik tolygiai garuojantis karstis nuo tiesiai horizontalaus pavirsiaus sparciai kilo aukstyn, kur gales nevarzomas atvesti ir klajoti. Kiekviena minute stebejimo mane vis labiau ismusinejo is veziu. Kartu taip trauke, bet ir neleido prieiti per arti, su ja neimanoma susitarti, ji neuzjaucia, neguodzia, nieko nejaucia. Ji stipri, galinga, vienalyte, ji juokiasi is tavo klaidu, klaidina pati, net zudo. Ji YRA. Tokia ta Dykuma. Paatvirausiu, pabudau pasilikti vienas dykumoje, ir nesvarbu, jog ketinau praleisti nakti dykumoje, nesvarbu, jog turejau palapine ir patikima bendrazyge greta. Palmyroje pasirinkome viesbuti. Uz trivieti kambary dviese sumokejome 6USD, gavosi kad mokejome uz tuscia lova. Bet vieta buvo labai dekinga, vos perejus kiton kelio pusen, is kart pasitikdavo garsieji palmyros griuvesiai. Teritorija didziule, o kur ilysti gebetu rasti net ir isrankiausias keliautojas, viskas atvira, laisva, pavojinga. Nors visos stovincios kolonos akivaizdziai sulibdytos neperseniausiai, taciau dvasia jauciama ir siandien. Vel gi, poros dienu cia daugiau nei pakanka, nuotraukos, nors darytos is skirtingu kampu ir objektyva kreipiant vis kur gavosi tokios pat ir monotoniskos. Jei ne keletas atsiverusiu urvu-kapavieciu, kur jau ne kiekvienas save "gerbiantis" storashiknis vokietis gali nukeblinti - buciau dinges is cia po pirmo pusdienio. Vis delto pasilikome dvi dienas, nes reikejo aplankyti ir pili, ir bent ratu apeiti griuvesius, t.p. domino pasivaikscioti po oaze - zalumos rojus spengiancioje dykumos tyloje. Oaze, tikra atgaiva ir nauju jegu saltinis. Pilis, na, galiu tik lengti galva, kaip is visisku griuvesiu sugebeta pastatyti "kazka", nors ir neturincio jokios istorines vertes, taciau sekmingai suvalgancio pora valandu musu laiko. Begales praejimu, laiptu, kambariu, jokiu nuorodu nuo kur pradeti ir kur baigti. Tiesiog eini eini, pasuki, vel eini. Dar vienas labai patikes dalykas - naturalus apsvietimas! Neteko matyti (isskyrus Apelo citadele) ne vienos pasvietimo lemputes. Kolidorius nueina i tamsa, nors i aki durk, neturi apsvietimo - stop. Bet nebutume mes jauni ir dar nevede, ka jau kalbeti apie pasiryzima patirti kuo daugiau nuotykiu. Einam toliau. Aisku kaip yra pasakes Merfis, prozektorius saugiai guli kuprinej... tai pasisvietinejom fotiko blicais :) Nors daznai tiesiog atsitrenkdavom i sviezutele siena, taciau pavyko rasti ir pora idomesniu objektu, kaip antai laiptai vedantys kazkur, nesvarbu jog nusileidus tais laiptais rasdavom uzrakintas durys ar muro siena, bet mes RADOM laiptus!

Kita diena buvo viena is svarbiausiu visoje kelione, teko akis i aki susidurti su dykuma. Kadangi patys nezinojome ko norim, galvojom vaziuoti i Alepo, paskui i Homs, dar veliau i Tartus, galiausiai atsidurem Hosn pilyje. Tai gi, tai buvo tranzavimo dykumoje diena. Vienisas kelias, ir mes vienisesni nei tas kelias. Tarsi nuskure benamiai prasemes prieglobscio. Zinoma buvom laimingi, stoja dykumoje 100%, kitaip ir tiketis negalima. Taciau teko valandele palukuriuoti kol sulaukeme tos vieninteles masinos. Nuo Homs atsidureme civilizacijoje, didziulis greitkelis, begales masinu, svieciantys stendai, piktas policininkas, nors prie 50km dar neturejom nieko panasaus. Geras dedule mus nuveze tiesiai prie Hosn pilies (isklydes 40km is savo kelio) ir tiesiog nusisypsojes pasake Welcome. Nors sitas zodis jau vemt verte, taciau supratau, jog sikart jis buvo pasakytas nuosirdziai.
Jau tradiciskai gaunasi, jog i visus lanktinus objektus mes atvykstame per velai. Sis kartas neisimtis, kasininkas mus tik paskubino, jog 16:00 jie uzsidaro. Zvilgterejau i laikrodi, buvo gal 14:25. Ka, pagalvojau, 1.5val neuzteks apziureti sios pilies. Nors is paziuros ji tikrai nebuvo mazyte pilaite, bet pilnai tikejau tilpsias i 1.5val. Kaip tikri turistai, sumokeje po 3USD uz bilieta, numete kuprines i kampa, patraukem apziurineti pilies. Mano jau minetas stilius: labai daug kas visiskai naujai atstatyta, ir visiskai jokio apsvietimo. Taciau sikart mes jau buvome tam pasiruose!!! Prozektorius kysojo is kisenes. Taip beklaidziodami tamsiais kolidoriais daznai atsidurdavome kazkieno sandeliuke ar is paziuros siuksliu konteineryje. Pilis is ties didinga, bokstuose nereali akustika. Karta nesusiturejau ir is visos sirdies sudainavau "Traku pili" (Keistuoliu versija), keistokai paskui i mane kiti lankytojai ziurejo. O kas man? Pasivaikscioti galima ne tik pilyje, bet ir visais aptarnavimo tuneliais, gynybine siena, pan. Sugaisome viso labo... beveik 3val. Iki tamsos buvo like maziau nei valanda, tad teko atsisakyti minties dar tapat diena pasiekti jura. Likom nakvoti vietiniam kempinge, 2USD+pilnas servisas. Kartu su mumis liko dar vienas vyras is Sveicarijos, kuris jau 2men keliauja po Turkija, Sirija, Jordanija. Jis daugiausiai ir pasakojo, kokie apgavikai ir pinigu melzejai yra Jordanijos arabai. Nors vietos ir labai grazios, bet uz tai turi sumoketi didele kaina (net ir ne finansine). Pliurpem ir narstem globalias problemas iki gudzios velumos. Nakti vel kauke sunys, o rytas isauso ankstyvas ir labai sauletas. Tycia palapine statem i rytu puse, kad rytine saule pazadintu - suveike! Ramus pusryciai, dar pora isgvildentu pasaulio egzistencializmo temu. Susikraunam daiktus ir judam. Dar turim pasiekti jura. Viena masina ir mes lekiam tiesiai i Tartus, dar vienas pajurio miestas, dydzio kaip Palanga. Per ta diena visa miesta prejome gal 3 kartus, viena is ju su visom kuprinem. Veliau jas palikom TIC'e, o patys pasibastem po miestelio centra, nors vaizdas pakankamai kraupus, griaunami senesnes statybos namai ir statomi nauji prabangus viesbuciai, pakrante visa isklojama dirbtine pakrante-molu. Kita vasara cia bus vienas prabangiausiu kurortu visoje Sirijoje, praktiskai miestas naujai perstatomas. Taciau ne del paties miesto mes cia vykome, musu tikslas nusikelti i vienintele Sirijai priklausancia sala Vidurzemio juroje. Sala-miestas isikures vos uz 3km nuo kranto, kas keliolika minuciu ten plaukioja vietiniai laiveliai. Is musu uz kelione paeme trecdali dolerio. Likau suzavetas, koks naturalus gyvenimas toje saloje, kiekvienas verciasi kazkuo susijusiu su jura. Kabo zveju tinklai, styro pradeto naujai statyti laivo griauciai. Regis gyvenimas cia juda labai letai, taciau rezultatas matyti labai akivaizdus. Vos sustojus prie statomo laivo prie musu daznai prieidavo vietinis gyventojas, jo akyse sviete noras pasipasakoti, pradeti apie laivu statyba, baigti apie gimines nuotykius kare su Izraeliu. Begalo idomus zmones, norejosi ten praleisti keleta dienu, deja mes teturejome keleta valandu. Tarsi paliekant artimus giminaicius lipau i laiva plaukianti i kranta. Taip reikia. Nakvojome takart ant juros kranto. Is vakaro ezera primenanti jura per nakti pavirto selstanciu ir aktyviu agregatu. Metrines bangos ritosi i kranta vos ne iki musu palapines. Reguliariai vis prisistatydavo vietiniai "verslininkai" kaulinantys pinigus buktai uz privatu pliaza. Pradzioj jais atsikratydavom graziai, nors paskutiniam vos ne shikna isspardydavau...
Si diena buvo skirta poilsiui, ramiam laikui prie vandens, niekas negine, tiesiog vakare turejom gryzti i Damaska.
Damaske turejome galutinai tvarkytis vizos reikalus, bet staiga paaiskejo, jog vienas is musu pazystamu, gyvenantis Alepe turi artima pazystama migracijos ofise ir galys mums padeti viska susitvarkyti. Kita diena isvykome i Alepo. Apsigyvenome 50km nuo miesto, graziame ir jaukiame kaimuky, kur kas vakara eidavo pazystami ir nepazystami apziureti kas per netradiciniai zmones cia apsilanke. Gyvenome pas Ahmad, jo brolis, archeologas, kaip ir pirklauso tikram archeologui paveziojo mus po visas vietas, kur paprastiems mirtingiesiems ir nelabai galima. Idomu, kitam archeologui tai turbut is vis rojus butu buves, o as bent vaizdavau susidomejusi. Nors vienas dalykas is tiesu stebino - senoviniu sukiu liekanos, kadangi lankemes is kart po lietaus, viskas buvo lyg ant delno. Milziniski kiekiai, rodos krauk sunkvezimius ir vezk :) Aplankeme dar keleta senoviniu romenu miestu, tiesiog apleistu, nors tai atskira istorija, taciau pas faktas zavi. Zmones gyveno ir tiesiog apleido tas gyvenvetes. Kodel? Kam? Kur jie isejo? Tokie ir dar kitu klausimu. Istisi kaimas tiesiog palikti be gyventoju. Simtas, du simtai metu ir jis lieka negyvenamas. Mistika...

Po keletos dienu pas Ahmad, persikrausteme gyventi i kita troba, pas Ammar. Jo zmona, Tania, grynakrauje Baltaruse, pries 5metus atsikrauste i Sirija, atsivere Islamui. Jis pats baige Maskvos universiteta, ten jie ir susipazino. Abu puikiai kalba rusiskai. Persikrauste i kita seima, mes patys pradejome eiti i svecius, o ne sveciai pas mus. Nuolatiniai pokalbiai, puikus budas pazinti zmones, kultura, tradicijas. Pavadinau tai socialiniu turizmu, kai savaite pragyvenom vienam kaime, toli uz jo neizvaziuodami, nuolat bendravom su zmonem, dalinomes patirtimi, klausinejom ir atsakinejom i keisciausius klausimus. Daug suzinojom apie Islama. Viskas baigesi tuo, kad paskutine nakti del musu nakvynes pesesi KETURIOS seimos!!! Kiekvienas siule vis geresnes nakvynes salygas, viliojo butais ir nebutais dalykais. O paskui visi atsisuko i mus ir pasake - apsispreskit. O ka mums reikejo daryti, kad nieko neizeistume. Tai ir prasidejo, kad negalim keisti, kad mat dzinsai dar slapi (nors jie jau pusdieni kabejo ant virves ir buvo jau penkis kart isdziuve), tai vat daiktai ten, toli eiti pasiimti. Regis niekas neliko izeistas. Mes tik pazadejom sugryzti... kadanors.
Priespaskutine diena Sirijoje, astuoniuolikta diena salyje. Einam i migracijos ofisa. O kaip sekesi tenai rasiau jau praeitame laiske. Niekam nieko nereikia, jokiu vizu keitimu, jokiu registraciju po 15dienu. Kaip bonusa dar gavom 10d saly. Aciu ne, mums laikas namo. Dar ta pacia diena aplankeme Alepo citadele, turgu (kuris pasirode jaukesnis uz Damasko), nusipirkau naturalios odos (leather) sandalus uz 2USD, kilograma riesutu, dar pora niekuciu ir laimingas gryzau pas pazystama, pas kuri turejome praleisti nakti.

Kelios valandos miego ir mes zygiuojame i rytini autobusa i Turkija.
Kaip sekesi gryzti jau rasiau...


P.S. aciu tiems, kurie perskaite

_________________
'cause nothing lasts forever


2007 03 27, Ant 0:33
Aprašymas WWW
Trogloditas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 01, Šeš 22:22
Pranešimai: 182
Miestas: Rėkyva
Standartinė foto
pagaliau sudejau ir sutvarkiau keliones foto:
http://public.fotki.com/AllFOLK/sirija/.

_________________
'cause nothing lasts forever


2007 04 03, Ant 13:19
Aprašymas WWW
Trogloditas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005 10 01, Šeš 22:22
Pranešimai: 182
Miestas: Rėkyva
Standartinė Paskutinis laiskas
Tokias velykas turbut turejau pirma karta. Neskaitant jog antroji velyku diena yra lygiai tokia pati darbo diena kaip ir tarkim vasario 7d(ar belenkoks kitas eilinis darbadienis), o man pradejus pasakoti, jog broliai (...ir seses :roll: ) lietuviai aktyviai svencia ir antraja, ir net treciaja (ypac siemet) velyku diena - anie ispute akis.
Supratau - man laikas namo.
Kadangi nemegstu visokiu atsisveikinimo vakareliu, su kalnais asaru ir butais/nebutais pasizadejimais dar butinai susitikti, bei rasyti laiskus i savaite po du, siusti nuotraukas, bei kartais paskambinti, tai paskutine savo darbo diena (siandien) tiesiog padovanojau kiekvienam kolegai po vaiko nuotrauka (juk kiekvienas musyse esam vaikas!). Belieka nusipirkti dar keleta niekniekiu ir laimingai laukti lektuvo. Liko paskutine naktis Jerevane, nezinau, dziaugtis dabar ar verkti :)
Viska stngiuosi vertinti pozityviai, kolkas neblogai sekasi :oops:

Dar vakar turejau galimybes sudalyvauti armeniskose pamaldose. Visas procesas trunka apie 2-3val (retas kas istveria), kartais tai primena i savotiska kunigeliu (kuriems vieninteliems oficialiai leidiama auginti barzda) murmejima po nosimi bala zino ka, zmones tampa stebetojais, o ne dalyviais. Dalis atskirti gana sunku, ilgi ir nelogiski perejimai nuo vienos dalies prie kitos (turbut rezultatas po konstruktyviu katalikisku pamaldu). Nors vis delto susikaupus tai padaryti realu, tvarka tokia pati kaip ir kataliku baznycioj. Visos pamaldos vyksta senaja armenu kalba, sabloniskos frazes kuriu pazodini vertima zino turbut tik patys kunigai, automatinis/mechaninis kartojimas ir nekaltu avineliu zvilgsniai. O kur dar visokios keistybes kaip milijonas persizegnojimu ar keistas lenkinejimasis paliesti zemes, kuriu prasmes net patys negali paaiskinti.
Pamokslas... apie armenu genocida! Ne zodzio apie Velyku prasme, atleidima priesams, sventes sventima, jokio sventojo rasto skaitymo. Du balti A4 formato lapai su tekstu (galbut net atprintinti is kokio http://www.armenialiberty.org/) su populistiniu tekstu kaip turkai uzdaro armenu baznycias, kaip neleidzia jiems melstis, naikina kryzius, pavelda. Apie tai kaip jiems blogai ir... kad net Dievas negali sito sutrukdyti. Zinoma, nepamirstama iterpti ir Azerbaidzano, beigi Karabcho bedu. Totali propaganda, graudu ziureti kaip bobulkos linksi galva, sventai tikedamos kunigelio zodziais, turbut jau rezga plana kaip is skladuko trauks dieduko uzsilikusi pustalieta dar nuo pirmo pasaulinio ir eis zudyti turku... Apie koki atleidima ir meile galima kalbeti, kai tos pacios babces iseidamos is baznycios skinasi kele alkunemis, vanodamos nepasitraukusiems per kepenis ir bambedamos per visa baznycia.

tiek paskutines dienos pamastymu!
Susitiksim jau LIETUVOJE :wink:
.

_________________
'cause nothing lasts forever


2007 04 09, Pir 14:10
Aprašymas WWW
Troglobiontas

Užsiregistravo: 2006 01 16, Pir 11:36
Pranešimai: 215
Miestas: Varėna
Standartinė 
Sveikas sugrizes NAMO!


2007 04 10, Ant 10:35
Aprašymas ICQ YIM
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 91 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007