Pamokėlių metu elgtis reikia pagarbiai ir drausmingai. Visus klausimus ir atsiliepimus pateikite čia.

Romantiška, bet infantilu. Primityvu. Atrodo, kad autorius tekstus sudėlioja iš mažų ir didelių štampų, iš kitų nugirstų frazių ir svetimų fantazijų, ... kaip ir gaunasi gražus verbalinis kratinys.
Jautrios klausos estetams: atsiprašau, bet visi turime savo suvokimą. Viena vertus - aišku, kad realistai nemėgsta teigiamų, impresionistine maniera rašytų esė. Tiesiog nepasiduokite provokatoriui, rašykite atvirai, rašykite, ką galvojate - apie urvus, apie tai, kuo gyvenate.
Autorius yra labai išsilavinęs ir protingas, kad priimtu ir užaštrintus komentarus.

"That thou art blamed shall not be thy defect, For slanders mark was ever yet the fair, The ornament of beauty is suspect, A crow that flies in heavens sweetest air... " (Šekspyras)

Vernui ir visiems - sėkmės!

Einšteinas sugebėjo pamesti buto raktus kaip tik savo vestuvių dieną ir, matyt, turėjo prašytis su žmona pirmai nakčiai į viešbutį. Kai viešbuty jam vieną sykį davė du gabalėlius muilo, jis paklausė: Kodėl du? Paaiškinus, kad vienas praustis, o kitas skustis, jis tarė: "Tai man per daug sudėtinga" ir paėmė tik vieną.

kam mums sito reik?kam tau sito reik?

Yra ir geru pusiu toje mokykleleje, netgi tai, kad primityvumas remiasi ne prasciausiais zmonijos kuriniais. Gera proga dar karta prisiminti, prisiliesti. Liudna, kai toj mokykleje linkstama i vieno masinio suvokimo primetima

Argi? Pasaulis spalvotas, ir kuo daugiau nuomoniu, tuo tik geriau. O nepritariantys, vien tik kad parasytu atsakyma - turi gerai pagalvoti. Vadinasi "pamokele" nepraejo veltui.

Truputį nuliūdau supratęs, jog svečias mums pateikė du muilo gabaliukus - vieną savą, o kitą svetimą. Savas skamba taip:

“Romantiška, .............................................
Tiesiog nepasiduokite provokatoriui, rašykite atvirai, rašykite, ką galvojate - apie urvus, apie tai, rašykite atvirai.
Autorius yra labai išsilavinęs ir protingas, kad priimtu ir užaštrintus komentarus.
Vernui ir visiems - sėkmės!”

Svetimas muilas - kratinys atsiliepimų apie kito autoriaus kūrinį. Tą gabaliuką galima rasti puslapyje:
http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3 ... st_id=6685

na va, visai kaip tas Einšteinas - užmiršau prisijungti.

Mažasis princas atsisėdo ant akmens ir pakėlė akis į dangų.

- Žvaigždės čia šviečia turbūt todėl,- tarė jis,- kad kiekvienas galėtų kada nors susirasti savo žvaigždę. Ana kur, žiūrėk, mano planeta. Ji lygiai ties mūsų galvomis... Bet kaip ji toli!
- Ji graži,- tarė gyvatė.- Ko tu čia atkeliavai?
- Aš nesutariu su viena gėle,- atsakė mažasis princas.
- A!- tarė gyvatė.

Ir jiedu nutilo.

- O kur žmonės?- pasiteiravo pagaliau mažasis princas.- Šioje dykumoje jautiesi truputį vienišas...
- Tarp žmonių irgi jautiesi vienišas,- tarė gyvatė.

Nesu visažinis, turintis visapusišką pasaulio supratimą. Rašydamas pats stengiuosi suprasti ir išsiaiškinti, priartėti prie paslapties. Atiduodu dalelę savęs, bet susigrąžinu daugiau - atrandu naują man požiūrį į speleologiją, į urvus. Kaskart prisiliečiu prie to, kas sieja kalnus, urvus ir žmones. Šis sugretinimas, analizavimas ir tyrinėjimas yra labai malonaus skonio. Tarsi pasineriu į dvasinę paslapčių jūrą ir nardau tol, kol galiu išbūti nekvėpavęs. Išnėręs, gaudydamas orą, bandau papasakot tai, ką mačiau, tačiau niekas nesupranta, ką žiopčioju...

Gal ne tuo keliu eini?

Pagaliau aš sutikau žmogų, kuris žino kelią, labai norėčiau, kad tas žmogus nepabėgtų, o rastų nors truputį laiko pasidalinti savo mintimis. Deja, alchemikai žinodami pasaulio paslaptis niekam jų neatskleidžia ir patys stengiasi išlikti neatpažinti.

BRAVO! Vernas greitai susigaude, kad cia "muilas" (nelabai sunki buvo uzduotis - tik atidziau paskaityti viena is puslapiu, kuri pats pateikia). Provokacija, atsiprasau ... Bet noredamas suprasti, kas cia vyksta, patikrinau budruma. Zmones, kartais pernelyg isigilina i save, nesvarbu ar kazko iesko, ar yra tik egoistai - kartais nebemato kas vyksta salia.
Sis zmogus ne toks. Bus idomu susipazinti.

Negaliu pasigirti, kad buvo lengva. Tavo užduotis buvo dygesnė už ežį. Esu tik žmogus. Dėkoju už pamoka.